Jei trumpai – patiko. Labai. Objektas, vertas visos dienos. Žavus ir įspūdingas tiek išorėje, tiek viduje. Vienintelis, kurio visos erdvės pritaikytos saugiam apsilankymui. Taip ir padariau – išsilyginau kostiumą ir nuėjau pasivaikščioti.
Forto statyba ir konstrukcijos ypatumai
Fortas prie Kumpės palivarko, pastatytas pagal naujausią profesoriaus Konstantino Veličkos 1897 metų projektą, tapo pirmąja šio projekto realizacija. Forto statybos vyko 1903-1911 metais.
Sprendimas dėl didelio forto, gavusio devintą eilės numerį, statybų Linkuvos įtvirtinimų priekyje, taip pat dėl dviejų mažų fortų buvo priimtas įvertinant Linkuvos aukštumų strateginę svarbą tiek IV skyriaus, tiek ir visos tvirtovės gynybai. Forto statyboms išleista apie 850000 rublių.
2. Tarpinis užnugario kaponierius
3. Kofrai
4. Artilerijos slėptuvės
6. Poternos
7. Kontreskarpinė siena su vidinėmis galerijomis
Fortas yra penkiakampio formos, visi jo kazematai betoniniai, kareivinių fasadas – plytinis. Įvertinant Kronštato bandymus, kazematų sienų plotis nuo 1,5 iki 2,1 m, šiame forte įrengti šarvuoti stebėjimo postai.
Fortas apsuptas griovio su kontreskarpine siena, kurioje įrengtas vienas dvigubas ir du viengubi kofrai (jie pakeitė kituose Kauno tvirtovės fortuose statytus kaponierius ir puskaponierius). Forto pylimų aukštis – 6,9 m. Centrinėje forto kapitalėje įrengtas vidinis traversas su centrine poterna. Dvigubas kofras poterna sujungtas su forto pylimu bei kareivinėmis, prie poternos priglaustas šaudmenų sandėlis. Kontreskarpinėje sienoje nutiestos galerijos, sujungiančios kofrus, taip pat turinčios išėjimus į užnugario dalį. Galerijos aprūpintos kontrarminiais kanalais. Kairioji poterna jungia kareivines su kairiuoju kofru. Pati trumpiausia poterna – dešinioji, ji neturi sujungimo su kareivinėmis.
Prie centrinės ir kairiosios poternų išdėstytos prieššturminės artilerijos slėptuvės ir šaudmenų sandėliai. Čia buvo saugomi šaudmenys kaponierinėms patrankoms, dvylikai 6 colių patrankų bei keturioms prieššturminėms patrankoms. Sandėliuose buvo sumontuoti šaudmenų pakėlimo mechanizmai ir šavuoti stebėjimo postai. Faso traverse įrengta papildoma prieššturminių patrankų slėptuvė.
Fortas turi vieną pėstininkų pylimą, nes sunkioji artilerija forte nenumatyta. Forto kampuose įrengti barbetai prieššturminiams pabūklams, žemės aparelės. Forto kareivinės dviaukštės, pastatytos iš betono, fasadui naudojant plytas. Kareivinės susideda iš 14 kazematų, skirtų įgulai, sanitarinio mazgo, elektrinės kazemato, pagalbinių sandėliukų. Pirmojo aukšto kazematai atlikdavo šias funkcijas: karininkų kambarys, kanceliarija, tvarstomasis, valgykla, virtuvė su sandėliu, elektrinė. Antrojo aukšto kazematai buvo skirti kareiviams.
Kraštiniai antrojo aukšto kazematai turi išėjimus į stebėjimo postus. Du tarpiniai puskaponieriai keturiems pabūklams buvo išdėstyti kraštiniuose kareivinių kazematuose. Forte pastatytas tik dešinysis tarpinis puskaponieris, kairiojo puskaponierio vaidmenį atlieka laužytas kareivinių fasadas bei patrankų ambrazūros antrajame aukšte. Prie puskaponierio įrengtas šaudmenų sandėlis ir šaulių galerija.
Fortas buvo aprūpintas ventiliacijos sistema bei elektros energija. Forto elektrinės pagaminama elektra buvo tiekiama į visus forto kazematus ir naudojama patalpoms apšviesti, ventiliatorių darbui, vandeniui pumpuoti iš šulinių, taip pat grioviams apšviesti naktinės gynybos metu. Forto ginkluotė susidėjo iš 28 lengvųjų patrankų, keturiolikos 57 mm kaponierinių patrankų, 4 varinių mortyrų ir keturių Maksimo kulkosvaidžių.
Trumpa istorijos apžvalga
I pasaulinio karo metais fortas praktiškai nenukentėjo. Pokario metais jo teritorijoje įsikūrė miesto kalėjimo filialas, 1940-1941 metais – NKVD kalėjimas. 1941-1944 metais forte veikė mirties stovykla, kurioje buvo masiškai naikinami žmonės iš Lietuvos ir kitų Europos šalių. Po to kurį laiką fortas buvo naudojamas žemės ūkio produkcijai saugoti. Naują forto istorijos puslapį atvėrė muziejaus įkūrimas 1958 metais. Šiuo metu forte įsikūręs Kauno IX forto muziejus, kuriame veikia įvairios tematikos ekspozicijos. Fortas aktyviai restauruojamas, visi kazematai lankomi lankytojų.
Monumentas Kauno IX-ame forte
Milžiniško monumento autorius – pernai 80 metų jubiliejų sutikęs skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas. Reikšmingiausią savo kūrinį jis vadina epochos paminklu: „Ten visais laikais buvo „juoda vieta“, tad paminklas atspindi kovą, žūtį ir kėlimąsi“.
Konkursas monumentui kurti truko keturis metus, jiems skulptorius A. V. Ambraziūnas parengė nesuskaičiuojamą kiekį eskizų. Kūrybiniame procese jam talkino architektai G. Baravykas ir V. Vielius. Laimėjus konkursą monumento statyba truko net trylika metų ir buvo baigta 1983 metais. Ambraziūnas pasakoja, jog „prie IX forto dirbo daugybė žmonių. Jie vieni iš kitų mokėsi, tobulėjo. Čia vyko visa Lietuvos skulptūros mokykla. Rašau memuarus apie IX forto memorialo statybą, kuriuose pasakoju, kaip viskas vyko, prisimenu sunkius ir juokingus darbo, ir laikmečio momentus“.
Užbaigto Kauno IX forto memorialo pažiūrėti atvyko tuometinė aukščiausia Rusijos meno taryba. Paminklo autoriui ekspertai paskyrė aukščiausią premiją. Pietų Floridos universitetas pristato IX Forto memorialą kaip antrą iš trisdešimties geriausių Europos paminklų.
Apžiūrėti monumentą siūlyčiau iš visų pusių.
Forto išorės apžiūra
IX Kauno tvirtovės fortas be abejonės yra ir pats moderniausias. Puikiai tvarkoma aplinka leidžia įvairiais kampais apžiūrėti forto elementus ir reljefą.
Tragediją menantis kontreskarpinės sienos galas
Užnugario kareivinių fasado plastika
Užnugario kaponieriaus siluetas
Kazematuotas įėjimas į poterną, vedančią į dešinįjį kofrą
Išorinis poternos skliautas ir dešiniojo kofro ambrazūros
Forto griovio perspektyva į užnugario pusę
Žvilgsnis į kotreskarpinę sieną
Kovos pėdsakai ant centrinio kofro
Kofro ambrazūros. Viršuje – dailūs karnizo elementai nuo lietaus saugantys dabar užmūrytas ventiliacines angas
Vienas iš kelių šarvuotų stebėjimo postų
Neaiškios paskirties statinys prie kelio į fortą
IX forto muziejus
Muziejaus apžiūra prasideda nuo piramide vadinamo monolito prie automobilių stovėjimo aikštelės. Ten pat parduodami bilietai, todėl neapsirikit ir nebandykit brautis tiesiai į forte esantį muziejų – būsite nusiųsti atgal. Gelžbetonio monolite veikia su tremtimi, rezistenciniu judėjimu susijusios ekspozicijos, yra erdvi konferencijų salė. Tamsi ir niūri aplinka matyt veikia ir prižiūrėtojas, nes prakalbinti jas buvo sunkoka. O gal klausimai mano nestandartiniai? Tiek piramidėje, tiek forto patalpose jaučiausi kiek nejaukiai, nes vaikštinėjau vienas ir lyg potencialus nusikaltėlis buvau nuolat sekamas ir stebimas. Gal tai tiesiog paranoja…
Muziejaus dalis gelžbetonio monolite
Ekspozicijos tremties ir rezistencinio judėjimo temomis labai išsamios. Didelis minusas – pasenęs ir atgyvenęs apšvietimas bei nepatrauklus ekspozicijų išpildymas.
Forto kareivinėse esančioje muziejaus dalyje kiek tuštoka. Nuostabioms forto erdvėms trūksta ir eksponatų, ir vientisumo, ir kelių milijonų, kad būtų geriau. Žinau, kad muziejuje dirba ne vienas nuoširdus ir savo darbą mėgstantis žmogus, todėl tikiu, kad situacija pamažu pasikeis.
76mm divizioninė patranka ZIS-3
Tekste naudojama informacija iš V. Orlov knygos Kauno tvirtovės istorija
P. S.
Vadinamų forto požemių dėl laiko stokos išsamiai apžiūrėti nespėjau, bet dar šiais metais čia apsilankysiu ir apie šią paslaptingą forto dalį išsamiai papasakosiu.
Įrašai apie Kauno tvirtovę
- VI fortas. Muziejus ar sąvartynas?
- Kauno tvirtovė. III fortas
- Penktasis sandėlis: užrašai iš praeities
- Kauno tvirtovė. Ką slepia IX forto požemiai?
- Kauno tvirtovė. IX fortas
- Kauno tvirtovė. VII fortas
- Kauno tvirtovė. I fortas - šikšnosparnių karalystė
- Kauno tvirtovė. IV fortas
Saunuolis!