Kodėl žmonės neretai su nostalgija žvelgia į tuos šlykštaus išnaudojimo ir asmeninės laisvės nebuvimo sovietinės okupacijos laikus? Vienintelis logiškas mano smegenų vingiuose gimstantis atsakymas yra tikrai ne toks, kokį galime išgirsti gatvėje: visi gaudavo išsilavinimą, nuolatinį darbą, paskyrą šešiems arams burokėlių auginimui kolektyviniuose soduose ar nuolat gendančiam zaporožiečiui įsigyti. Manau, kad žmonės tiesiog ilgisi tų dienų, kai buvo jauni, kai širdyje spurdėjo nerūpestinga vaikystė.
Viena tokių vietų, kur ši nostalgija nori nenori spraudžiasi kraujagyslėmis neabejotinai yra miręs Elektrėnų atrakcionų parkas, a. k. a. Vaikų pasaulis.
Gimusiems nepriklausomybės metais galbūt šiek tiek sunkiau įsivaizduoti kokius jausmus sukelia šie grubių konstrukcijų, dvidešimt kartų perdažyti, lemputėmis neapkarstyti malonumų įrengimai, bet pasivaikščiojimas šiame tyliame parke sugrąžino tiek prisiminimų, kad vos spėjau žiobčioti.
Grįžkim į 1986 metus, kuomet už 600 kilometrų nuo Lietuvos ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės bloke įvyko sprogimas, kurio iki šiol nepamiršo visas pasaulis, o aš pats dar ridinėjausi rudai dažytomis presuoto kartono grindimis ir vakarais žiūrėdavau labanakt vaikučiams nespalvoto kineskopinio televizoriaus ekrane. Tais pačiais metais Minties leidykla Vilniuje ant gero popieriaus ofsetu išspausdino 15 tūkstančių mažagabaričių pažintinių knygelių pristatančių vieną naujausių Lietuvos TSR miestų – Elektrėnus (šviežiau daugiabučių blokai ir plytos sumūryti tik Visagine, 1975 m.).
Štai šioje Ramutės Macienės sudarytoje knygelėje greitkelio Vilnius – Kaunas pusiaukelėje suklijuotas miestas Česlovo Kudabos žodžiais pristatomas taip:
Kiekvienas miestas atsiranda savaip. Vieno pradžia buvo pilis, kito – uostas, trečio – kryžkelė. Prie mineralinių šaltinių išauga gydyklos, kurortai. Šiandieną neretai miestai kuriasi prie žaliavų šaltinių ir jų pramoninio perdirbimo vietų augant stambioms įmonėms. Toks šiuolaikinis naujadaras yra Elektrėnai. Prieš 25 metus čia plytėjo ariami laukai, nuošalūs ežerai. Dabar senieji ežerai „paskandinti“, jų vietoje tyvuliuoja kelissyk didesnis vandens telkinys, jo krante dunkso stambiausia respublikos šiluminė elektrinė, iškilęs nemažas miestas. Taip jau sutapo: Trakų rajone yra viena iš pačių seniausių respublikos miestų – Trakai ir vienas iš jauniausių – Elektrėnai.
[ … ] – (praleidžiu kelias įdomias pastraipas apie elektrinės statybą).Nauji mūsų laikų miestai auga šiek tiek kitaip. Miesto gyvenimui būtinos įstaigos – parduotuvės, valgyklos, ligoninės, vaikų darželiai, buitinio aptarnavimo įmonėss, viešbučiai ir kita – atsiranda juose ne pagal miesto dydį, o pagal gyvenančiųjų poreikį. Taip buvo ir Elektrėnuose. Beje, kaip tik dabar, kai miestas, pasiekęs, sakytume, brandos lygį, dėl naujų statybų vėl pradėjo didėti, iškyla poreikis daugelį minėtų įstaigų plėsti, prie turimų derinti priestatus, kurie dažnai primena… švarko siuvimą prie sagos. Bet Elektrėnams tai jokia nesėkmė, atvirkščiai, dažniausiai vietoje kurio nors tipinio, jau kur matyto statinio iškyla originalus kūrinys. Antai čia savita vidurinė mokykla, kavinė ežero pakrantėje, naujais pastatais buvo praplėsta poliklinika, ligoninė.
Abromiškės, kur netoli miesto jau ne pirmi metai veikia puikus profilaktoriumas ir klinika, pradeda garsėti kaip sanatorinis kurortas, savo pajėgumais padedantis net Vilniaus miestui. Pradeda veikti (ir statoma toliau) vaikų sanatorinė mokykla, irgi tarnaujanti visos respublikos energetikams. Būtina pridurti, kad Elektrėnuose profilaktinis vaidmuo tenka rekreacijos ir sporto įstaigoms – stadionams, jonų terapijos paviljonui, dirbtinio ledo čiuožyklai, sporto salėms, vandens sporto kompleksui, jachtų klubui su elingu. Bus statomi plaukimo baseinai – uždaras ir atviras su pašildytu vandeniu. Ištisą pramogų pasaulį Elektrėnuose turi vaikai. [ … ]
Šioje knygelėje radau ir kelias fotografijas, leidžiačias bent minimaliai nukeliauti laiku į tuos varganus laikus, kada ant kiemo asfalto galėjai drąsiai žaisti kvadratą, nes tie trys automobiliai, kuriuos turėjo laiptinės kaimynai po darbo valandų buvo parkuojami garažiukuose.
Elektrėnų „Vaikų pasaulio“ panorama
Jau keli metai, kaip Elektrėnų vaikai nebeturi savo pasaulio. Merdinčiame atrakcionų parke dar vykdavo miesto šventės, bet dėl avarinės įrenginių būklės pramogoms šioje vietoje buvo padėtas taškas. Liūdną šventę praskaidrino amerikietiškų kalnelių trasos viršuje užstrigęs vagonas – suvažiavo visos skubios pagalbos tarnybos, subėgo visi elektrėnai. Gera buvo šventė.
Paskutiniomis žiniomis, šį sovietinių pramogų veidrodį nuneš nuo vaizdo ir kažką statys. Ką statys žino tik dievai prie valdžios ir eurų. Dar gūdžiais 2004 metais ESVRBPVS (Elektrėnų savivaldybės Viešųjų ryšių bei projektų vadybos skyriaus) vedėja Danutė Aleksonienė BNS agentūrai svaigo, kad Elektrėnuose bus ultramegagigasuper pramogų ir laisvalaikio centras su renginių salėmis, restoranu, boulingo klubu, saunų kompleksu, vandens parkas su fontanais, muzikos ir šviesos instaliacijomis, žiūrovų tribūnomis, mažųjų plaukiojimo priemonių prieplauka ir 70 vietų viešbučiu. Bet pala, čia dar nieko: „Pagrindinis projekto elementas – amerikietiškieji kalneliai, kurie bus 1,5 kilometro ilgio ir 100 metrų aukščio. Juos būtų galima matyti nuo automagistralės. Tokių pramogų Lietuvoje kol kas nėra.“ – sakė vedėja.
Kaip žinia niekas nieko čia nesuklijavo ir nepastatė, o nuo greitkelio matosi tik elektrinės kaminai, nors deadline’as buvo 2010-ais. Kol kas Elektrėnuose visuomeninės paskirties objektų projektai, atrodo, stringa ir miestas gali girtis tik gražiai nušienauta žolyte.
Užteks pezėti, eikim pasivaikščioti.
Elektrinių mašinėlių paviljonas
Beje, autodromo paviljono sienas dekoravo dailininkė N. Daškova. Galiu lažintis, kad nežinojot, nei kas nutapė, nei kas tokia yra brangioji Natalija.
Tik grįžęs namo, sužinojau, ka čia buvo pakilimas prie centrifūgos („Siurprizas”)
Карусель
Kiečiausi amerikietiški kalneliai Lietuvoje
It’s not the spoon that bends…
Čia buvo kažkoks protu nesuvokiamas stebuklas (žr. nuotrauką viršuje)
Odinės sėdynės, niaukti langai…
Ko ieškai čia? Vaikystė baigės juk.
Kol dėliojau visus šiuos pezalus į krūvą gal dešimt kartų perklausiau Foje „Vaikystės stogas“ – labai į temą.
Neskubėkit suaugti!
Superinis reportazas! O oficialus patekimas fotosesijai imanomas?
86-ais neturet spalvoto televizoriaus? 🙂
Kazkaip labai gerai viskas issilaike bus arba yra saugoma pikto dedes 😀 buvau truputi issigandus kai visa menesi nebuvo jokiu naujienu 🙂
tikrai, saugoma turbut? jai nieko neisvogta i metala
Tai buvo pirmieji atrakcionai kuriuose lankiausi, tada pasivažinėti bumpcarais buvo kažkas nerealaus 🙂
super
Geri prisiminimai su dukromis praleisti gražiausi jaunystės metai manau jau laikas pradėti statyti žadėta ELKTROLIAINDA…
Visa vaikyste praejo siame parke!!!! Nuostabiausi prisiminimai!!!
Saugoma saugos tarnybos ir ciucius laksto.. o uz 50metru policijos nuovada.. pernai bandem patekt fotosesijai, tai nelabai norejos kad kelnes sudraskytu.. bet issilaike ten viskas puikiai.. lauke ir dar laukia es pinigeliu, bet nemanau kad jau sulauks..
Turbut nera atrakciono kuriuo nevaziavau ir ne po viena karta 🙂 smagus reportazas,o kas liecia komplekso su pramogomis,tokio cia tikrai truksta nes elektreniskiai vaziuoja kitur nuolat.