Labai nemėgstu lietuviško šios salos pavadinimo atitikmens, todėl mieliau ją vadinsiu taip kaip tikras estas – Hiiumaa. Taip gražiau. O šią salą aš labai myliu ir, jei ten dar nebuvote, pats metas ten nukeliauti – nuo Lietuvos vos 600 kilometrų. Pažvelgus į ortofotografinį žemėlapį be miškų ten nelabai kas ir matosi, bet vertų aplankyti objektų yra apstu. Vieni tokių – švyturiai, įspūdingi tiek savo išore, tiek vidumi ir, be abejo, vaizdais, atsiveriančiais pakilus į viršų.
Tahkuna švyturys
Teigiama, kad šį švyturį carinė Rusija nusipirko pasaulinėje mugėje Paryžiuje 1871 metais. Jo surinkimas prasidėjo 1873-iais. Ar tais metais iš tiesų Paryžiuje vyko taip vadinama Exposition universelle? Šiek tiek abejoju. XIX a. pasaulinės mugės vyko 1855, 1867, 1878 ir 1889 metais. Būtent tokiai parodai ’89-ais buvo pastatytas ir bjaurusis Eifelio bokštas. Kaip tokios mugės atrodė galite pažiūrėti čia – išties įspūdinga. O 1871-aisiais Paryžius kėlėsi iš griuvėsių po 1870 metų apsiausties. Spręsti jums.
Tahkuna švyturys yra didžiausias Estijoje – jo aukščiausias taškas iškilęs 42,7 metrus virš jūros lygio, todėl pakilus į viršų atsivers ne tik puiki panorama, bet ir jūros vėjas bus kiek stipresnis nei apačioje. Lipdami į viršų apsirenkite vienu sluoksniu daugiau.
Prie švyturio guli sena jo kepurė
Viduje prietema, dominuoja raudona spalva
Dėl ypatingos konstrukcijos viduje labai erdvu
Sūrio formos angos tarp aukštų buvo naudojamos iki atsirado elektra
Kõpu švyturys
Šio švyturio pristatinėti nereikia, jį žino visas pasaulis. Tai seniausias Baltijos jūros regiono švyturys ir trečias pasaulyje ilgiausiai naudojamas švyturys. Jo šviesa padeda orientuotis jūreiviams nuo 1531 metų. Tiesa, jo išvaizda ir aukštis bėgant laikui kito. Pirminiame variante nebuvo ir tos keistos stačios vienoje švyturio atraminėje sienoje įrengtos laiptinės.
Nors šis švyturys mažesnis už brolį iš Tahkuna, jis stovi aukščiausiame salos taške ir sudėjus du skaičius (36 m švyturį + 68 m kalniuką) gauname ne tiek ir mažai. Todėl švyturio šviesa matoma net už 50 kilometrų!
Į viršų kilti pradedama šia laiptine. Nelabai patraukli, bet tokiam švyturiui atleistina viskas
…ir prieš akis – gana didelė erdvė
Pažvelgus kitu kampu švyturys virsta lėktuvėliu
Ristna švyturys
Šį raudoną bokštą galima vadinti tikru stileiva. Sako, kad jį surinko 1874-ais metais iš detalių parvežtų iš tos pačios Prancūzijos. Atidžiau panagrinėjus detales nė kiek tuo nesuabejojau. 1915-ais metais vokiečių karo laivai apšaudė šį 29,5 metrų ūgio mažylį ir jį smarkiai apgadino. Taiklūs buvo šunsnukiai… 1920 metais atstatant švyturį gerokai pasikeitė ir jo išorė – iki pat valdymo patalpos jis buvo sustiprintas gelžbetonio konstrukcijomis. Anksčiau šis raudonikis buvo gerai žinomas dėl savo rūko sirenos.
Į viršų veda siauri sraigtiniai laiptai
Būdami čia būtinai suskaičiuokit visas kniedes
Prie švyturio veikia kažkokia kavinukė. Gaila, mes mokėjom patys pasigaminti maisto
Čia pat kažkoks buvęs pasieniečių pastatas
Laipioti galima kur nori, todėl reikia laipioti
Tiesą sakant, nenorėjau lipti žemyn. Labai patiko tiek švyturys, tiek vaizdai nuo jo
Hiiessaare švyturiukas
Vargšelis toks. Istorija kažkokia labai įdomi, bet nesuprantu estiškai nors tu ką. Todėl ilgai į jį nežiūrėjom.
Nusisukus nuo švyturio matosi maža negyvenama salelė, vardu Vissulaid
Beje, be šių keturių Hiiumaa saloje veikia dar vienas švyturys. Koks ir kur, tikiuosi rasite nesunkiai. Gerų kelionių!