Kuro aparatūros gamykla (VVKAG)

Data: 4 liepos, 2013

Keturis dešimtmečius gaminusi įvairiausius kuro siurblius ir purkštuvus didžiausia gamykla sostinėje pamažu virsta griuvėsiais, loftais bei smulkaus verslo pastoge. SSRS „Garbės ženklo“ ordinu apdovanota gamykla, kurioje dar 1993 metais dirbo apie 10 tūkstančių darbuotojų jau dešimtmetį gamybinės veiklos nebevykdo.

Įkurta kaip Vilniaus kuro aparatūros gamykla. Gamino skirstomojo tipo aukšto slėgio degalų siurblius, uždarojo tipo purkštuvus traktorių ir kombainų vidaus degimo varikliams. 1965 m. pirmoji SSRS pradėjo gaminti skirstomojo tipo kuro siurblius. 1980–1990 m. gamybinio susivienijimo „Vilniaus TSRS penkiasdešimtmečio kuro aparatūros gamykla“, kurį jį sudarė įvairios SSRS remonto gamyklos, barai ir mainų punktai, pagrindinė įmonė. 1987 m. pagamino 331 000 įvairių modifikacijų kuro siurblių, 1,5 mln. purkštuvų, 4,3 mln. purkštukų, 1900 tiksliųjų liejinių, t.p. įvairių plataus vartojimo prekių, dalį produkcijos siuntė į SSRS ir į 27 kitas šalis. 1987 m. joje dirbo 7100 darbuotojų. Gamykla gavo „Garbės ženklo“ ordiną.

1990 m. tapo „Vilniaus valstybinė kuro aparatūros gamykla“, 1993 m. – akcine bendrove, joje dirbo apie 10 000 darbuotojų. Gamino dyzelinių variklių siurblius, variklių hidroatramas, spyruokles ir kita. 2000 m. pabaigoje privatūs savininkai įsigijo valstybei priklausantį kontrolinį akcijų paketą ir perėmė įmonės, kuri tuo metu turėjo 60 mln. Lt skolų, bet dirbo palyginti stabiliai, valdymą. 2001 m. apyvarta siekė 24 mln. Lt, dirbo apie 1000 darbuotojų, įsiskolinimai sudarė 63 mln. litų. 2002 m. sausio mėn. bendrovei iškelta bankroto byla. 2002 m. gegužės mėn. Rusijos bendrovės „AvtoVAZ“ užsakymu pradėjo masinę lengvųjų automobilių VAZ variklių dalių gamybą. Bet 2002 m. gruodžio mėn. teismo sprendimu paskelbtas įmonės bankrotas, nes skolos siekė 70 mln. Lt. 2005 m. pastatai ir įranga parduoti iš varžytynių už 28 mln. litų.

1999 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu leista akcinei bendrovei „Kuro aparatūra“ atsiskaityti už įsiskolinimus turtu, t. y. perimti valstybės nuosavybėn mokymo ir socialinės paskirties kompleksą (kultūrinis, mokslo pastatas, bendras patalpų plotas – 2256,39 kv. metro; administracinis visuomeninis pastatas, bendras patalpų plotas – 775,19 kv. metro; pagalbinės patalpos, bendras patalpų plotas – 3093,79 kv. metro) Vilniuje, Kalvarijų g. 159, pagal turto vertinimo dokumentus už 5 493 000 litų, taip:

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui nesumokėtų mokesčių – 3 121 177,3 lito;
akcinei bendrovei „Turto bankas“, kuriam įkeistas mokymo ir socialinės paskirties kompleksas Vilniuje, Kalvarijų g. 159, už įsiskolinimą – 2 371 822,7 lito.

Vilniaus 2-ajai politechnikos mokyklai perduota valdyti ir naudoti patikėjimo teise kaip valstybės turtą perimtą iš akcinės bendrovės „Kuro aparatūra“ mokymo ir socialinės paskirties kompleksą Vilniuje, Kalvarijų g. 159, pagal turto vertinimo dokumentus už 5 493 000 litų. Perduota Lietuvos muzikos akademijai valdyti ir naudoti patikėjimo teise kaip valstybės turtą Vilniaus 2-osios politechnikos mokyklos patikėjimo teise valdomus ir naudojamus pastatus Vilniuje, T. Kosciuškos g. 10 (bendras patalpų plotas – 5112,4 kv. metro) bei T. Kosciuškos g. 12 (bendras patalpų plotas – 1285,17 kv. metro).

1990 m. sausio mėnesį M. Gorbačiovas lankėsi Vilniuje, neaplenkdamas ir šios didžiulės gamyklos, tačiau jam nepavyko susilpninti nepriklausomybės siekių.

Wikipedia.org informacija

Apsilankymas

Sovietinių gamyklų liekanos visuomet nukelia mane į vaikystę. Būdamas mažas turėjau galimybę nevaržomai vaikščioti erviais tepalų ir chemikalų kvapu persismelkusiais gamybinių cechų korpusais, karstytis didžiuliais sandėlių stelažais, lakstyti ilgais administracinių pastatų koridoriais ir t.t. Tuo metu tai buvo lygiai taip pat įprasta, kaip išeiti pasivaiščioti po mišką. Niekas mūsų, vaikų, nestabdydavo ir neklausdavo ko ir pas ką mes.

Gudrūs ir nagingi žmonės darbavosi šimtuose tokių gamyklų, fabrikų. Geriantys ir susilaikantys. Vagiantys ir sąžiningi. Bet ne man juos girti ar peikti.

Kuro aparatūros teritorijos dalį aplankėm kartu su kolega iš Varšuvos bei pamirsta.lt autoriumi Dmitriju. Nors veikiančios gamyklos net sapne nesapnavau, šiuo metu iš jos likę labai nedaug. Kol kas tai pereinamasis laikotarpis – pastatai ir teritorija adaptuojama šių dienų poreikiams. Tikiu, kad po penkių ar dešimties metų matysime visai kitokį vaizdą, tačiau šiuo metu vyrauja betvarkė. Rekonstruoto į gyvenamąjį pastato pašonėje – pusiau apleistas, greta – griaunamas korpusas, čia pat beveik nuo nulio kuriasi loftai, mažesniuose pastatuose – servisiukai ir t.t. Žodžiu, tokia lietuviška mišrainė...

Kubizmas