Šį kartą – pasakojimas apie neeilinį dvarą, išskirtinę istoriją ir pavyzdinį jo pritaikymą turizmui. Tai turbūt vienintelis atvejis Lietuvos istorijoje, kuomet dvarininkas savo valdose įkūrė atskirą (bet ne uždarą) respubliką, savo požiūriu į eilinį pilietį pralenkusią laiką.
Beje, nereiktų painioti šio dvaro su Merkinės miesteliu, įsikūrusiu prie Nemuno kilpos.
Dar visai neseniai buvusio dvaro teritorija buvo eilinis šabakštynas, slepiantis liūdną dvaro likimą. Didžiausia žala dvaro statiniams buvo padaryta sovietmečiu. Tuometinį požiūrį į tokius objektus gerai žinome. Sėkmingai pergyvenę II-ąjį pasaulinį karą, dvaro pastatai atiteko kolūkiui, rūmuose buvo sandėliuojami grūdai, tiesiai priešais rūmų fasadą išdygo veršidė. Pasak V. Drėmos, vienas to ūkio direktorių prasivogė ir, siekdamas nuslėpti nuostolius, padegė rūmus. Po gaisro jie nebuvo remontuoti, nei restauruoti, be stogo ir perdenginių ėmė nykti ir griūti.
Kas liko iš rūmų galite pamatyti trumpame timelapse bandyme žemiau.
Paulavos respublika
Nebandysiu išrasti dviračio, tiesiog susipažinimui pateikiu apvirškintą wikipedijos informaciją.
Respubliką 1769 m. savo dvare įkūrė neįtikėtinai šviesus žmogus – kunigas Povilas Ksaveras Bžostovskis. Ją sudarė Merkinės dvaras su 34 valstiečių ūkiais ir Turgelių palivarku. Valdė prezidentas (pats dvaro savininkas) ir keturių rimtesnių valstiečių taryba.
1770 m. italų architektas Karlas Spampanis pastatė ankstyvojo italų klasicizmo stiliaus rūmus. Bžostovskis pamažu likvidavo dvaro arimus ir lažą, atodirbio rentą pakeitė (galutinai nuo 1786 metų) pinigine. Valstiečiams leido laisvai tvarkyti savo turtą, iš dalies ir žemę, verstis prekyba ir amatais (kad jie galėtų mokėti činšą), suteikė asmens laisvę. Įsteigė mokyklą, stengėsi valstiečiams versti knygas. Dvaro pajamos iki 1784 metais padidėjo daugiau kaip du kartus. Valstybę vėliau pripažino Stanislovas Augustas Poniatovskis, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Paulavos respublikos pinigai tais laikais buvo retas ir brangus kolekcinis objektas Europos kolekcionieriams.
Unikalia tam laikmečiui valstiečių gyvenimo reforma domėjosi ponai, vyskupai, kunigaikščiai, dvasiškiai, užsieniečiai. Bajorų sūnūs vykdavo tarnauti į dvarą, kad galėtų susipažinti su tokiu eksperimentu. Čia atvykdavo net VU profesoriai.
Tokia respublika gyvavo iki 1795 metų, kai jos įkūrėjas, suprasdamas, kad Rusija valdas greitai užims (per Lenkijos-Lietuvos padalijimus), išmainė Paulavos respubliką į dvarą Saksonijoje. Naujas vadovas vis dėlto nebandė tęsti respublikos veiklos, vėl grąžino lažą ir nusavino žemę, o vėliau valdas išties okupavo Rusija. Paulavos respublika buvo viena radikaliausių XVIII a. 2-osios pusės valstiečių reformų Abiejų Tautų Respublikoje.
Pavyzdys kitiems
Negaliu garsiai nesidžiaugti, kad prieš porą metų barščių džiunglės su veršidžių likučiais buvo sunaikinti ir dvaro griuvėsiams atsirado daugiau erdvės. Įrengta stovėjimo aikštelė su moderniu tualetu (kuris nakčiai buvo užrakintas, bet čia jau mano bėda), išplūkti takeliai, pastatyti informaciniai stendai ir paprastas, bet neprastas memorialinis akmuo. Nenoriu net pradėti burbuliuoti apie tai, kad dvarą reiktų pilnai atstatyti ar panašiai – tai dar beprasmiškiau už Valdovų rūmų statybą. Internete galima rasti ir drambliuko svajonių atkurti atskirą Paulavos respubliką.
Kaip bebūtų, džiugu, kad laiko nukamuotas dvaras virto puikia vieta piknikui, knygos pakramtymui, ramiam pasimatymui ar pasivaikščiojimui istorijos pėdsakais. Tai neabejotinai pats geriausias pavyzdys, kaip neinvestuojant milijonų ir neverkšlenant, kad jų nėra iš kur paimti, turi būti prižiūrėtas istorinis, kultūrinis paveldas. Tikiuosi, šis gražus pavyzdys užkrės ir kitų savivaldybių, seniūnijų darbuotojus ir apleistų dvarų savininkus.
Dvaras kine
Nors su dvaro ir respublikos istorija tai nė kiek nesusiję, tačiau bent pora filmo Tadas Blinda. Pradžia scenų buvo nufilmuota prie arba pačiuose dvaro griuvėsiuose. Jei tiksliau, kadruose matoma dvaro oficina. Esant galimybei, čia patalpinsiu ir šias filmo ištraukas.
Merkinės (Paulavos) dvaro rūmų liekanos
Vidus, kaip ir išorė tokios pat būklės