Užklydęs į Žemaitiją prisiminiau vienas senas kapinaites, aplink kurias atgimstančiuose vaikystės vaizdiniuose ratus sukdavo ir per tramplynus skriedavo bagiai, krokodilai, viliukai ir kiti tarybiniuose garažuose perdaryti motorinės technikos šedevrai. Bėgant metams trasa mutavo ir pasislinko arčiau Jūros upės vingio, nors ortofoto žemėlapiuose ir dabar nesunku pamatyti buvusius Sungailiškių trasos vingius. Nuvažiavęs pasižiūrėti ar dar kas likę iš senųjų Šaukėnų kapinaičių, pamačiau kai ką, ko tikrai nesitikėjau.
Atminties vingiuose užsifiksavęs toks kapinių vaizdas. Keliolika kilometrų nuo Tauragės miesto, miško pašonėje plyti didžiulis žvyro karjeras, pirmyn atgal dūzgia sunkvežimiai, o kartą metuose karjere įrengtoje Sungailiškių ralikroso trasoje parą ar net dvi grėsmingai gaudžia forsuoti varikliai. Dulkes kelia į krokodilus neatpažįstamai perdaryti GAZ’ikai, vos liestami trasos paviršių skrieja bagiai, posūkiuose stumdosi ir vartosi apsauginiais rėmais sutvirtinti viliukai. Trasos viduryje – plikas žvyro kalnas, nutūptas automobilių sporto fanatikų, viršuje nedidukas miškelis, tik įžengus – žema perkrypusi, apkerpėjusi medinė tvorelė, už jos – padrikai išsimėtę įvairiausių dydžių kryžiai kryželiai.
Pasiknaisiojęs video archyvuose sumečiau šiokį tokį klipuką, kad būtų įmanoma susidaryti vaizdą apie kokias pramogas prie kapinių kalbu. Filmuota, beje, jau 2010 metais, o ne gūdžiais 90-ais.
Šiuo metu vaizdelis pasikeitęs neatpažįstamai. Nors bendrame reljefe kiek aukščiau iškilęs miškelis matomas nuo už puskilometrio esančio plento, tačiau apie kapinių buvimą net stovint šalia nėra jokių vizualių užuominų. Keturračių išrėžtu takeliu pakilus į kalnelį (juk tai taip įprasta ir normalu), atsiveria kapinių panorama. Perimetrą juosia neišmanėlių nepraktiškai pagaminta tvorelės imitacija. Pirma mintis – koks viesulas čia prasisuko, kur dingo visi kryžiai? Panašu, kad Mažonų seniūnijos internetiniame tinklapyje įvardinti trys kapų prižiūrėtojai nesnaudžia ir į savo darbą žiūri atsakingai. Medinis kryželis tik vienas, ir tas, matosi, iš prastos medienos sukaltas prieš keletą metų, jau baigia sutrūnyti. Jokių pasvirusių, palinkusių, palūžusių, sutrūnijusių kryžių taip pat nesimato. Net pats reljefas nuo nagingo šukavimo labiau neša į golfo aikštelę, nei kapines. Vienur kitur dar įmanoma įžvelgti kapų kauburėlius. Pasivaikščiojus aplink kapines yla išlindo iš maišo. Kapinių kampe, už medžio guli numesta dailaus plieninio kryžiaus viršutinė dalis. Visai čia pat, betoninis kryžiaus fundamentas įsikniaubęs į žemę. Dar už kelių žingsnių – į pušelę atsirėmusi vertikali medinio kryžiaus dalis, viršuje jos – nuoširdžiai kuklus iš skardelių sudėliotas I.N.R.I. (Iesvs Nazarenvs Rex Ivdaeorvm).
Taigi, kur dingo visi kryžiai ir jų likučiai? Tvarkant kapines buvo negailestingai su visomis šiukšlėmis iškelti už kapinių ribos ir sunaikinti? Kam toks kapinių vaizdas priimtinesnis? Mažiau darbo prižiūrėtojams? Atėjai, paburzginai žoliapjove ir darbas baigtas?
Nesu kapinių fanatikas, nesu ir kapų tvarkymo žinovas, bet sibirietiška kapų tvarkymo patirtis tokia, kad niekam net klausimas nekilo ką daryti su nugriuvusiais, apsamanojusiais ir perpuvusiais kryželiais. Juos tiesiog palikdavome gulėti. Kad dar bent keletą metų, o gal ir visą dešimtį būtų matyti koks kryžius čia stovėjo. Tokios kapų priežiūros, kokią pamačiau čia, absoliučiai netoleruoju. Kokia jūsų nuomonė?
Senosios Šaukėnų kapinės
Plieninio kryžiaus fundamentas už kapinių ribos
Plieninio kryžiaus fundamentas už kapinių ribos
Vertikali medinio kryžiaus dalis, atremta į pušaitę
Vertikali medinio kryžiaus dalis, atremta į pušaitę
Vienas iš betoninių kryžių
Kapinių panorama, per proskyną matosi lenktynių trasos dalis
Kapinių koplytėlė
Nežinomas kapas
Šeimos kapas kapinių pakraštyje. Tolumoje matosi lenktynių trasa
Vienišas kryžius
Jokių užrašų neišlikę
Metalinio kryžiaus fundamentas
Keturratininkų nutiestas takelis į kapines
Kapinių miškelis – kairėje kelio pusėje
Obelis kapinių pašonėje jau veda gardžius vaisius
Kapinių šlaitas rytinėje pusėje
Graudu ir liūdna … Gėda …
Nemanau kad kuris nors kapinių prižiūrėtojas imtu ir išmestu nuvirtusius ar nulūžusius kryžius ,ar jų dalis.
Gryniausias metalo vagių darbas,jiems nėra nieko švento .Tai nepirmas atvejis.
Dėl vagių sutinku, bet mediniai kryžiai juk niekur nedingsta ir neišgaruoja, jų praktiškai net ir nevagia. Nors esu girdėjęs atvejų, kai asocialūs asmenys taip apsirūpindavo malkomis.
Na čia nieko neteisinu, tik išsakau savo nuomonę. Teko matyti Lietuvoje apleistų kapinių senų, nenaudojamų ištisus dešimtmečius. Dažniausiai vaizdelis būna kraupus švelniai tariant, viskas užžėlę, viskas išvartyta ir dar šernų priknaisiota. Taigi kai kuriais atvejais manau jau geriau taip sutvarkytos senosios kapinaitės, nei iš vis nieko nedaryta. Tegul ši žemė, kur atgulę žmonės amžinojo poilsio, būna bent taip paminėta, nei kad vėliau ten būtu kokie nors dirbami laukai. Kas šiaip pas mus po Sovietmečio dažnai nutiko su senomis kapinaitėmis.
Dar faktas, berods, naudojamose kapinėse jau priėmė įstatymą, kad jeigu kapas yra neprižiūrimas kažkiek dešimtmečių, ir niekas iš giminių netvarko jo ir nesikreipia dėl jo priežiūros, ta vieta išlyginama ir duodama laidoti naujiems žmonėms. Tai daroma dėl kapinių vietos stygiaus…
yra ir pas mus visko, netoli kapiniu miskas yra pilna ten kryziu nuo kapiniu razdavom atitvaru
Naudojamose kapinėse kryžius medinius išmėto patys žmonės atėję tvarkyt kapų. Netoliese mūsų yra kapinaitės, tai ne kartą mačiau vaizdą, kai keičia laikiną medinį kryžių, nulupa lentele su mirusiojo inicialais, o kryžiu numeta miškelyje, už kapinių tvoros. Toks jau kai kurių žmonių mentalitetas.
Man tos senosios kapinaitės tokios užburiančios, dvelkiančios tikra ramybe, be pompastikos. Norėčiau būtent tokiose atgulti pelenų pavidalu. Nors ir gyvename ne Lietuvoje, bet tikrai norėtųsi likti gimtinėje amžiams.