Ar dar yra ką papasakoti apie sporto rūmus? Ar dar yra ką pamatyti? Manau, kad taip. Nuoširdžiai tikiu, kad jau greitai (laikas juk reliatyvus) čia pamatysime pokyčius. Apie juos dar taip pat parašysiu, o dabar pasimėgaukime tuo, ką gali suteikti brutalistiškos šio milžino formos.
Pavasaris varo žmones lauk. Pabudau ir net nespėjęs papusryčiauti automatiškai atsidūriau prie rūmų. Šiaip keliuosi gana vėlai, nes gyvulių nelaikau, o katė – protingas gyvūnas – esant reikalui maloniai sudraskys iš po antklodės išlindusias kojas ir privers patarnauti. Jūs ne laikote katę, o gyvenate pas ją.
Žinau, kad yra nemenkas būrys norinčių sporto rūmus nugriauti, manančių, kad viskas, kas sukurta okupacijos periodu yra mėšlas, kurį reikia nesidairant iškopti. Tačiau mano pozicija kitokia – į architektūrą žiūriu nešališkai ir labai mėgstu brutalizmą. Toks esu tikrai ne vienas. Daug turistų keliauja po buvusias Tarybų Sąjungos valstybes (ir ne tik) vien tam, kad pamatytų dar nenugriautus šio stiliaus perliukus.
Dar nespėjusiems pamilti šio stiliaus rekomenduoju įsigyti ar bent knygyne pavartyti Frédéric Chaubin knygą „Cosmic Communist Constructions Photographed“. Ji jau šildosi mano knygų lentynoje.
Na, o kol danguje nėra nei debesėlio…
Gerai įsižiūrėjus, priešais sporto rūmus pamatysime plotelį nuklotą buvusių žydų kapinių antkapiais. Tiems kas tanke, priminsiu, kad kapinės buvo uždarytos dar caro laikais (apie 1830 m.), nusprendus statyti tvirtovę. Žydams buvo sumokėta kompensacija (rašoma, kad didelė), nors kapinių žemė jiems nepriklausė. Šiuo metu žydai, praėjus beveik 200 metų, atrodo šį faktą visiškai pamiršo ir visaip kaip bando trukdyti bei įtakoti veiksmus susijusius su šios vietos pokyčiais. Apie gautos kompensacijos panaudojimą informacijos niekur nepavyko rasti. Kapų iškelta, matyt, taip pat buvo nedaug. Pradėjus bet kokią diskusiją šia tema su žydais, jie be argumentų nutyla lyg vandens į burną prisėmę. Kodėl? Supraskite teisingai, nebandau nieko teisti, tiesiog noriu žinoti.
