Straipsniai

Sekmadienio klystkeliai nuvedė prie geležinkelio, kur geležinkelio nėra nė kvapo. Tiesiogine to žodžio prasme – vyriškas naftos produktų dvelksmas išgaravo, o bėgiai susivyniavo ir pabėgo.

Neturiu laiko ilgesniems postringavimams, bet Lietuvos užkaboriai tokie gražūs, kad negaliu nepasidalinti šiais vaizdais. Kažkur vidury niekur atsitiktinai aptikau vieną niekuo neypatingą vandens [...]

Ne, čia ne Jono Vaitkaus istorinės dramos apžvalga. Vakar viename Vilniaus kiemų aptikome būrelį susiraukšlėjusių automobilių. Senolių išmintis byloja, kad tylią naktį įsiklausius galima girdėti [...]

Nurodant vietovę Raudondvaris reikia būti itin atsargiam, nes tai – vienas populiariausių vietovardžių Lietuvoje. Gyvenviečių tokiu pavadinimu – net devynios, o keturiose iš jų buvo [...]

Dar visai neseniai Vilniaus aukštutinės pilies griuvėsiai buvo pridengti varganu raudonų čerpių stogeliu, neturinčiu nieko bendro su legendomis apipinta sostinės praeitimi. Jis buvo [...]

Vilnius gražus tuo, kad išklydęs iš pagrindinio kelio visada atrasi kažką įdomaus. Štai vieno pramoninio rajono kamputyje radau mažą snaudžiantį seną šilumvežį. Netoliese modernesnį jo brolį [...]

Gal čia Rita kalta, kad žodis slėptuvė skamba kažkaip romantiškai, asociacijos su pica… O ypač, kai pamatai kaip gaminama tikra pica. Šiuo atveju tos romantikos kažkaip nebuvo, nes viską [...]

Sekmadienio popietę žiemai įnirtingai bekovojant su pavasariu ramiai važinėjome iš vieno sostinės kiemo į kitą, kol visai neplanuotai įriedėjome į daugiau nei milijardą grąžtų per savo istoriją [...]

Kas yra Neveriškės? Kada pastatyta hidroelektrinė? Kodėl ir kada uždaryta bei nenaudojama? Daugiau klausimų nei atsakymų. Galima tik paspėlioti, kad elektrinę pastatė įkūrus Margių tvenkinį ir [...]

Pirštu planšetėje stumdau ortofoto žemėlapį, sūnus klausia: – Tėti, kaip tu gali taip viską matyti iš viršaus, kaip Dievas? Trumpam pasimečiau dėl tokio netikėto sugretinimo… Vėliau [...]