Neturiu laiko ilgesniems postringavimams, bet Lietuvos užkaboriai tokie gražūs, kad negaliu nepasidalinti šiais vaizdais. Kažkur vidury niekur atsitiktinai aptikau vieną niekuo neypatingą vandens bokštą, kurio dar nespėjo apkarstyti korinio ryšio antenomis. Per paukščių išmatomis nuklotą vidinę laiptinę-kopėčias pakilus aukštyn atsivėrė pasakiško grožio tipiškai lietuviško kaimo peizažas. Čia pat krūmuose miega užmirštos fermos gelžbetonio konstrukcijos, tolumoje spindi nedidelio ežero veidrodis, čia pat ryto tylą raižo mėlynas Belarus traktoriukas.
Stogas neblogas, rudenio rūdys
Apačioje kantriai laukia švedas