Penktadienio vakaras, už lango -15˚C. Kas šildosi namie, kas lenda į barus. Mes su dažnu išvykų kolega Dariumi nutarėme, kad ir kaip neromantiškai beskambėtų, įlįsti į kanalizaciją. Tai buvo pirmasis mūsų apsilankymas speleologų ir digerių pamėgtame Žvėryno lietaus nuotekų kolektoriuje, tiksliau dalyje jo.

Tarp speleologų prieš porą metų prasidėjo gana arši diskusija dėl šios vietos viešinimo ir jos populiarumo, tačiau slėpti nėra ko – įėjimas į kolektorių yra beveik sostinės centre, aplink dažnai vaikštinėja žmonės, apie kolektorių žiniasklaidoje ne kartą buvo rašyta ir rodyta, kažkas iš to net pinigus bando uždirbti. Taip, kažkam čia gali būti baisu, kažkas gal ir pasiklysti sugebėtų, nes kolektoriaus ilgis tikrai įspūdingas – nuo Neries upės galima ir Narbuto gatvę požemiais pasiekti.

Pirmasis įspūdis priėjus įėjimą buvo ne koks – upės lygis pakilęs labiau, nei įprasta, šalia ledas neužšalęs. Galvojom, teks grįžti tuščiomis. Priėjus dar arčiau pasimatė ir ruoželis gana tvirto ledo. Štai mes jau ir viduje, tačiau gilyn lindome su nerimu, nes ledas vis plonėjo, o iki dugno apie pusmetris – nesinorėtų tokiame šaltyje kojas pamirkyti. Galų gale trikoju tunelio krašte pramušiau ledą, kad išsklaidyčiau tą nerimą. Ir iš tiesų, ledas tiesiog sluoksniuotas, o vanduo dugne labiau panašus į košę. Ramia galva tesėme toliau. Pagrindinis mūsų vakaro tikslas buvo geocaching‘as, tikslą pasiekėme, šiek tiek palaipiojome, padarėme keletą nuotraukų. Ilgiau neužsibuvome, nes pūtė gana žvarbus skersvėjis, kojos ir rankos pradėjo šalti. Kaip bebūtų, dar sugrįšim čia ir žiemą, ir šiltu metų laiku.

Startas

Kolektoriaus tunelis

Ledo karalystė

Kopetėlės į dienos šviesą prie kaskados

Iš gelžbetonio belikusi tik armatūra

Belipant aukštyn

Gelžbetonio stulpeliai pristabdo iš viršaus krintantį vandenį ir šiukšles

Aukštyn

Ant aukščiausios pakopos, nuo kur tunelis tesiasi tolyn

Žaidimai su šviesa

Graži šalta naktis, didelis mėnulis, metas puodeliui kavos

9 komentarai (-ų) apie “Žvėryno lietaus nuotekų kolektorius”