Vakar važiuodamas dviračiu eilinį kartą užsukau į Lietuvos nacionalinio muziejaus (Naujojo arsenalo) kiemą, nes jau kuris laikas galvoje stovi bunkerių po Gedimino kalnu klausimas. Informacijos nemažai, yra šiokie tokie planai, istoriniai faktai, nužiūrėtos tikėtinos vietos, kur galėjo būti įėjimai, kurioje vietoj į Aukštutinės pilies kiemą išlįsdavo ventiliacijos šachtos.
Kalbant apie tai, dar prieš gerą pusmetį ant pievelės prie išlikusio pilies bokšto gulėjo grubiai sukaltas stogelis. Toj vietoj, pasak bokšte dirbančių moteriškių, pastoviai įgriūdavo žemė. Kodėl? Atsakymas aiškus kaip du kart du – toje vietoje yra buvusi slėptuvių ventiliacijos šachta. Šiuo metu ši vieta užlyginta, auga žolė, nieko net neįtarsi. Beja, sovietų okupacijos laikotarpiu, kuomet kalnas buvo gerokai apžėlęs ir apleistas, į tą ventiliacijos šachtą buvo įkritęs vaikas. Kaip ten viskas baigėsi tiksliai nepamenu ir net nežinau ar buvo aprašyta, o gal čia tik dar viena legenda į vaikams nuo mažens diegiamų fobijų lentyną.
Grįžkim prie to, ką noriu papasakoti. Žodžiu, į kiemą įsuku su tikslu dar kartą pažiūrėti į kelių metrų aukščio sieną, kurioje galimai galėjo būti iškaltas įėjimas į požemines slėptuves kalne. Ir štai sutinku kieme „perekūrą” darantį muziejaus darbuotoją rudu chalatu. Užkalbinu ir pokalbis pasisuka apie menkai pridengtą gero pusmetrio skersmens skylę sienoje. Gaunu atsakymą, kad su vokiečių bunkeriais ji niekuo nesusijusi. Vyriškis, rankos mostu parodo dar vieną mažesnę skylę kitoje sienos vietoje. Esą archeologai ar kažkas iš tos operos tikrino sienos tvirtumą, patikrino ir paliko. Dar į kalną zondų visokiausių prikaišiojo. Bet yra bet! Prieš penketą metų pilininko namo, vieno seniausių išlikusių pastatų visame Vilniuje, rūsyje buvo daromi kažkokie tyrinėjimai ir buvo rasta niša sienoje, kurioje ir buvo Tas įėjimas į slėptuves. Aišku, niekas nieko ten nedarė ir netyrinėjo, dailiai užmūrijo ir paliko… O gaila, ar ne? Juokais net prasitariu, kad reikėjo į mane kreiptis – būčiau įlindęs.
Toliau kalbam apie Šv. Onos ir Barboros bažnyčios liekanas, kaip ten vyko kasinėjimai ir kaip galų gale toje vietoje pastatė „stadioną” – bent taip čia užsukusiems galutinis rezultatas atrodo. Na ir „perekūro” cigaretės tabakui artėjant prie filtro vyras su chalatu lyg tarp kitko išspraudžia, kad planuojama atstatyti Aukštutinę pilį! Pasitikrinu dar kartą ar gerai išgirdau – taip. Jėga! Visuomet apie tai svajojau. Nereikėjo jokių Valdovų rūmų, nereikėjo griauti Šliosbergo namo (vertingiausius jo elementus aceit išsaugojo). Juk būtų maloniau matyti ant kalno didingą pilį, o ne pilies bokštą užstojantį lenkšvedišką realaus dydžio valdovų rūmų maketą.
Kaip bus iš tiesų – ne mūsų trumpoms nosims žinot. Tokių kalbų yra buvę ir anksčiau. Pagyvensim pamatysim.
Tai va, papliotkinau.
