Karosta – šiaurinė Liepojos miesto dalis, kurios liūdna istorija, prasidėjusi dar XIX a. pabaigoje, vis dar tęsiasi. 1890 m. caras Aleksandras III, oponento Vilhelhelmo II-ojo gimimo dieną, generolo-admirolo ataskaitoje pasirašė „Sutinku” – karinio uosto statyboms Liepojoje buvo duotas startas.
Šiame reportaže keletas vaizdų iš caro Nikolajaus II-ojo (jo tėvas 1894 m. netikėtai mirė nuo inkstų uždegimo) valdymo laikais statyto pastato, kuriame aidėjo carinės Rusijos, kaizerinės Vokietijos, nepriklausomos Latvijos ir komunistinės Rusijos karių žingsniai. Paskutiniai pastatą paliko povandenininkai.
Pirmojo povandeninio plaukiojimo būrio Rusijoje įkūrimas Liepojoje (1906 m. kovo 27 d.)
Į karines jūrų pajėgas įtraukus povandeninius laivus kažkur reikėjo rengti specialistus – povandenininkus. Tuo tikslu Baltijos laivyno Liepojos karinėje jūrų bazėje buvo įkurtas mokomasis būrys, kuriame buvo ruošiami ir povandeninių laivų vadai, ir žemesnio rango povandenininkai. Lygiagrečiai buvo kuriami povandeninių laivų taktinių veiksmų pagrindai, ginkluotės panaudojimo metodai. Į būrį, be abejo, buvo priimami tik pasižymintys gera sveikata.
Būrys pradžioje turėjo tris povandeninius laivus: „Белуга”, „Сиг” ir „Минога”. Faktą, kad povandenininkų kursai buvo itin intensyvūs būtų sunku nuginčyti – per 1907-1909 metus būrys paruošė 103 karininkus ir 525 specialistus. 1914 m. būrys perkeltas į Taliną, kur tapo susivienijimu, ruošiančiu įgulas gaminamiems povandeniniams laivams.
Žemiau pateikiu keletą nuotraukų, kuriuose matomas aplankytas pastatas arba greta esantys/buvę jo dvyniai.
Rikiuotė prie vieno iš keleto identiškų pastatų
Orkestras (metai nežinomi)
Povandenininkai prie eksperimentinio laivo „Почтовый” (apie 1909 m.)
Mokomasis povandeninis laivas „Белуга” Liepojoje
Mokomieji povandeniniai laivai „Почтовый” ir „Сиг” Liepojoje
Eskadrinis minininkas kariniame uoste
Karinis uostas iš žvalgybinio lėktuvo
Komiškas antrojo pasaulinio karo metų kadras
Povandeninio laivo bokštelis prie brigados būstinės pastato (Apie ’70 nuotrauka. Dabar evakuota ir nuo 1995 m. stovi Maksvoje)
Aktorius Georgijus Vicinas svečiuose pas povandenininkus Liepojoje
Povandeniniai laivai kariniame Liepojos uoste bazavosi iki pat nepriklausomybės atgavimo ir kritinio Karostos ištuštėjimo. Dabar dalis povandenininkams priklausiusių pastatų jau virtę griuvėsių krūva, o likę jau vargiai mena karinio laivyno laikus – viską, kas buvo bent kiek vertinga išgrobstė marodieriai. Vienintelis kažkiek susijęs objektas – iki šiol sėkmingai veikianti narų mokykla prie Oskaro Kalpako tilto, ruošianti puikius nardymo specialistus.
Dabartis
Teritorija saugoma šunimis…
Pastato centrinė ašis – ilgas koridorius
Durys į šonines patalpas. Grindys išklotos parketu
Sienų tinkavimo ypatumai
Erdvesnė koridoriaus dalis pastato centre
Salė pastato priekinio fasado pusėje
Laiptinė
Prausykla
Išgriautos sovietiniu laikotarpiu pastatytos pertvaros
Povandenininkų herbas?
Šlovė Baltijos herojams – povandenininkams
Apgriuvęs pastatas prie povandeninių laivų dokų
Bėgiai pastato užnugaryje
Pastato rytinė pusė
Netoliese stovi siena iš povandeninių laivų akumuliatorių
Papildymas #1 (2012 m. gruodis)
Aprašytą pastatą radome užmūrytais langais, sovietinė valgykla (antrame plane, nuotraukoje už povandeninininkų paminklo) sulyginta su žeme, sienos iš akumuliatorių taip pat nebėra – ta uosto teritorija išlyginta ir aptverta šiuolaikiška vielų tvora, matyt ruošiamasi pritaikyti dabartinėms miesto reikmėms.
