Lvovo gatvėje tarp dangoraižių tyliai skęsta vienas, regis niekuo neypatingas namas. Idealiame gyvenime norėčiau, kad prie jo rytais sostinės vyriausiasis architektas Pakalnis už rankučių vestų kiekvieną naujos krautuvės ar valgyklos steigėją ir lieptų gerai įsižiūrėti: „Štai taip turi atrodyti kokybiška iškaba“.
Rytinių ritualų metu vartydamas vieną Marijos Drėmaitės knygą staiga prisiminiau šį varganą namą ir nusprendžiau prie pradedant darbo dieną jį aplankyti. Nežinia koks jo laukia likimas: ankstesni butų savininkai džiaugiasi pardavę turtą už nemenkus pinigus, čia galimas 100% užstatymas nuo -4 iki 29 aukštų, bet kol kas jokių leidimų statyboms nėra. Tačiau galima ir nepastebėti kaip toks senas pastatas vieną dieną dings nuo žemės paviršiaus.
Nesupraskite neteisingai, niekas neprivalo ir neturi kopijuoti Lvovo gatvės 38 namo iškabos. Tiesiog jos išpildymas 30-ųjų art deco stiliumi yra labai netoli idealo: aiškus, lengvai skaitomas, nerėkiantis, stilingas, paprastas. Jei pažiūrėtume iš arčiau, negalima nesižavėti iškabos pagaminimo kokybe. Raidės padengtos vienspalve glazūra – savaime lietaus nuplaunamos, su grioveliais neono vamzdeliams, kurių, gaila, jau seniai čia nebeliko. Lengvumo suteikia raidžių tvirtinimas prie sienos plonais strypais, jos tarsi levituoja.
Neseniai neliko ir didžiosios dalies prierašo „LIETKOOPSĄJUNGA“.
Iškabos šriftui pabandžiau surasti šiuolaikinį atitikmenį. Nebuvo sunku. Šriftų kūrėjas Mark Simonson dar 2001 metais sukūrė pirmąją art deco stiliaus šrifto Mostra Nuova versiją, kuri turėjo tik didžiąsias raides. 2009 metais šriftas smarkiai papildytas. Atsirado ne tik mažosios raidės, bet ir šeši šrifto svoriai, papildomi simboliai ir t. t.
Pagriebęs šį dailų šriftą netrukau rytinę nuotrauką perdaryti į naktinę ir sugeneruoti šviečiančias raides. Tokias, kokios galbūt buvo prieš krūvą metų.
Didesnė šios lietuviškos pseudourbanapokaliptinės manipuliacijos versija čia: atsisiųsti (spauskite dešinį pelės klavišą ir pasirinkite „Save Link As…” ar pan.).
Nuo šios savaitės šios nuotraukos tapo istorinėmis. Iškabos jau nebėra…
Tai ka, nieko nuo balandzio, projektas numires? 🙂
Nemiręs. Tai tas, tai anas.
Pamenu kaip vaikystėj būtent šitoj krautuvėj, kuri nebeveikia, nežinau, jei ne dvidešimt metų, tai gerus penkioliką, sakyčiau, pirmą kartą tėvai nupirko tokius čipsus pavadinimu „10 balų”. Ir lvovo gatvė tada neasfaltuota buvo, grįsta akmenimis, jei gerai pamenu. Ir ten kur dabar PC Europa stovi, buvo tik didelė didelė duobė/įduba, į kurią čiuožinėt susirinkdavo visi aplink gyvenantys vaikai, o jos viršuje stovėjo viena pirmųjų čili picerijų, kur didelės picos 20lt kainuodavo ir buvo labai skanios. Good times
Ačiū, labai smagūs prisiminimai!