Latvijos uostamiestis Liepoja – miestas, kurį arba myli, arba jo nekenti. Vieni jį aplenkia, kiti čia grįžta dar ir dar.
Aptikęs šią nuotrauką vienoje fotografų bendruomenės svetainių nesusilaikiau nepaprašęs autoriaus pasidalinti Liepojos nuotraukomis su niekonaujo.lt skaitytojais.
Šiuos nuostabius kadrus gerb. Kęstutis įamžino skraidydamas lėktuvu, nors didelė dalis jo aerofotografijos darbų atlikta pakėlus fotokamerą radijo bangomis valdomu lėktuvu, dar vadinamu „Šarka“.
Kelionę po Liepoją, tiksliau virš Liepojos, pradėsime iš pietų pusės.
Vienas pirmiausia pasitinkančių Liepojos svečius – pietinis tvirtovės fortas, pastatytas apie 1900 m.
Liepoja žavi begale senų medinių, mūrinių, apleistų ir dar gyvenamų pastatų, kurių kiekvienas kažkuo išskirtinis. Mieste daug žalumos.
Liepojos ežeras, centre Šv. Onos bažnyčia
Pasak vieno atsitiktinai užkalbinto Liepojos gyventojo, kuris beje su mumis bendravo žemaitiškai, vienoje iš Liepojos bažnyčių II-ojo pasaulinio karo metu Vermachto kariai buvo įrengę stebėjimo ir ugnies koregavimo punktą iš kurio koreguodavo užimtos pakrantės baterijos Nr.6 pabūklų ugnį.
Jaunimo pamėgtas Gulbių prūdas
Sovietų okupacijos metu šią vietą labai pamėgo jaunimas, dabar visai šalia įsikūręs vaikų darželis.
Liepojos prekybos ir karinį uostus juosia įspūdingas ~6 km ilgio molas, kurio jūriniuose kampuose taip ir nebuvo įrengtos 4 ir 5 baterijos. Kairėje matomas stadionas apsuptas jau minėtos Baterijos Nr.6 įtvirtinimais.
Per 30 metų prekybos uostas pasikeitė beveik neatpažįstamai (žr. ~1980 m. nuotrauką žemiau)
Neužšąlantis Liepojos prekybos uostas ~1980 m.
„Karlsono namas“ Uliha ir Liavinieku gatvių sankryžoje
Supraskit teisingai – namelio ant namo stogo kitaip ir nepavadinsi.
„Viršaitis“ ilsisi šalia žvejybinių laivelių
„Viršaitis“ – legendinis karinis laivas minininkas, pagamintas 1916-1917 m. Rostoke, Vokietijoje. I-ojo pasaulinio karo metu, 1917 m. spalio 29 d. puolant Rygą užplaukė ant minos ir buvo smarkiai apgadintas. 1919 m. suremontuotas laivas keliavo „per rankas“, kol spalį tapo Latvijos laivyno flagmanu ir buvo pakrikštytas „Viršaičiu“. II-ojo pasaulinio karo metu sovietų flotilės sudėtyje, pervadintas į T-297 aktyviai dalyvavo karinėse operacijose. Vardas netrukus buvo sugrąžintas, bet 1941-12-02 atsitraukiant rusų kariams vėl užplaukė ant minos ir perlūžęs pusiau nuskendo Suomijos įlankoje.
Dabartinį, 1978 m. pagamintą laivą kaimynams padovanojo Norvegijos laivynas.
Liepājas metalurgs, tolumoje nebaigta Golodovo užtvanka
Metalo pramonės gamybos procese atliekančius šlakus 70-aisiais N. N. Golodovas sugalvojo panaudoti užtvankos statybai. Šia užtvanka turėjo būti nukreiptas sunkiojo transporto srautas nuo pagrindinių miesto magistralių. Deja, projektas taip ir liko neįgyvendintas.
Baržos buvusio karinio uosto pakraštyje
Laivų remonto dokai Karostoje šalia cukraus fabriko
Šioje nuotraukoje – karinis miestelis, kurio dažniausia vengia turistai, prisiskaitę gandų apie neva didelį nusikalstamumą, apleistus daugiabučius ir t.t. Tiesa, čia žmonės gyvena kiek skurdžiau. Tiesa, čia galybė apleistų pastatų ir griuvėsių. Kaip bebūtų, miestelis tuo ir žavus, o jo istorija verta atskirų straipsnių. Čia persipynęs carinės Rusijos ir sovietų sąjungos palikimas – net nuotraukoje matosi carinė ir sovietinė katilinės, o Šv. Nikolajaus cerkvė, APK metu vokiečių naudota kaip sandėlis, kadaise stovėjo miestelio pakrašty…
Aukščiausio rango uosto karininkų rūmai
Neoficialiais duomenimis rūmų atidaryme dalyvavo ir pats caras Nikolajus II-asis. 1907 m. atidaryti karininkų rūmai buvo skirti aristokratų, laivyno elito pasilinksminimams. Kiek vėliau iš čia karininkai vadovavo laivynui. 1915 m. pavasarį visas rūmų turtas, įskaitant didžiulę biblioteką, sietynus ir baldus buvo perkelti į Maskvą.
Pasukamas O. Kalpaka tiltas ir narų mokykla
Šio tilto statybai eskizus pateikė pats Gustavas Eifelis. Tiltas atidarytas 1906 m. ir veikia iki šiol, nepaisant dviejų įvykių: prieš beveik šimtmetį tiltą susprogdino rusų kariai ir prieš dešimtmetį, kuomet laivas įsirėžė į tilto konstrukcijas ir jį stipriai sugadino. Pirmo įvykio padariniai nuotraukoje žemiau.
Už nuotraukas nuoširdžiai dėkojame Kęstučiui Fedirkai. Visokeriopos sėkmės jam ir jo projektui fotoskrydis.lt