Lediniai Saidės upelio kūriniai naktį

Ką veikia dauguma žmonių, kai sutemsta? Turbūt tik vienetai žvarbų vakarą traukia į tamsų mišką ieškoti įdomesnių vaizdų ir nepatirtų įspūdžių.

Naktis priklauso mums! Tokiu šūkiu lydimi vieną vėlų vakarą užklydome į Saidės pažintinį pėsčiųjų taką.

Saidės pažintinio pėsčiųjų tako schema 2009 m.

Netoli sostinės esančio tako svarbiausi objektai: Saidės upelis, Stirnių piliakalnis ir Saidės akmuo bei Saidės rėva, kurią buvo pasiglemžusi tamsa. Be abejo šiuo metų laiku didžiausią įspūdį palieka apšalęs Saidės upelis, kurį maitina įvairūs šaltiniai bei didžiojo Trakų ežeryno vandens perteklius. Dėl to upelis sraunus bene visais metų laikais. Kuomet upelis neapšalęs, galima gėrėtis jo vagoje plaunamais visokiausių dydžių akmenimis, bet dabar pasigrožėkime besibaigiančia žiema ir jos kūriniais.

Ilga kadro ekspozicija putojantį upelį tarsi paverčia minkštais patalais

Vietomis upelio srovė panyra po ledu

Varveklių kolonija

Sluoksniuoti ledo kanjonai

Natūralios eketėlės

Žybsinčių purslų audinys

Kolonos

Naktis

Pikantiška istorija

Naktis nepažįstamame miške – gana keistas išgyvenimas. Už prožektoriaus apšviestų plotų pasilieka kažkokia paslaptis, o tylus miškas su savo augalais ir gyventojais truputį baugina. Bet stipri saviįtaiga ir tinkamos mintys baimę išvaiko. Tiesa, beeinant upelio krantais link piliakalnio, jo papėdėje, arčiau viršūnės pastebėjome keturis žiburius, kurie išlaikydami saugų atstumą mus sekė. Pakilę ant piliakalnio pasukome į priešingą pusę ir mišku nuklydome iki aptvertos teritorijos su pylimu ir keliais apleistais statiniais. Teritorijoje kur ne kur palikti gilūs atviri šuliniai, apleistas pastatas bei pylimas su vandens rezervuaru. Keturi žiburėliai vis dar šmėžčiojo tankmėje… Grįžę ant piliakalnio, bekurdami nebūtas praeities istorijas, užfiksavome Neries slėnio panoramą ir pasukome atgal į Vilnių.

Panorama nuo Stirnių piliakalnio. Tolumoje – Vilniaus pašvaistė

Netikėtas radinys prie piliakalnio