Fotoreportažas iš interesų kovoje sužlugdyto, nunykusio, permirkusio ir supelijusio reabilitacijos centro. Liūdna netoli Vilniaus, vaizdingoje vietoje prie Neries kranto įsikūrusios sveikatos priežiūros įstaigos „Aušveita“ dabartis.
Akmuo prie įvažiavimo į teritoriją. Buvęs pavadinimas?
Istorija
Viešoji įstaiga reabilitacijos centras „AUŠVEITA“ įsteigta 1997 metais. 2001 m. „Aušveitos“ skolos pradeda augti ir 2004 m. balandį jos perlipa 400 tūkst. litų. 2005 kovo 29 d. patvirtinama nutartis iškelti bankroto bylą. Galop nauji investuotojai padengia visas skolas, atsiskaito su darbuotojais ir atstao įmonė mokumą išleidami beveik 2 mln. litų bei žada geras permainas ir šviesią ateitį. Bankroto byla nutraukiama 2006 m. birželio 15 d. „Aušveitos“ sanavimui, atstatymui, iš viso planuojama išleisti apytikriai apie 16 mln. litų.
2007 m. rugpjūčio „Lietuvos Sveikata“ straipsnio citata: „Vandenį iš tuščio į kiaurą nemėgstantis pilstyti naujasis įstaigos direktorius Antanas Sviderskis dar kartą patvirtino, kad „Aušveita“ bus reabilitacijos centras, atitinkantis Europos Sąjungos reikalavimus, kad nebūtų sarmata nei Lietuvos pilietį, nei vokietį ar anglą į ją įsileisti. Išsaugoti reabilitacijos centro paskirtį dalininkai įsipareigojo trišaliu susitarimu.“
Naujas simbolis lietuvių kalbos abėcėlėje – J su nosine.
Deja, lazda turi du galus ir, užuodęs galimybę pasipelnyti, 2007 metų lapkritį buvęs Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis atvirai pareikalauja 1 mln. kyšio iš verslininkų ir socialdemokratų Alvydo Pociaus, Antano Sviderskio mainais už tai, kad ir toliau leis netrukdomai valdyti netoli Vilniaus esantį reabilitacijos centrą „Aušveita“, užimantį 20 ha žemės.
2008 m. pranešama apie licencijos (leidimo) teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas galiojimo sustabdymą. Licencija galutinai panaikinama 2008 m. rugsėjo 24 d.
Koks likimas laukia „Aušveitos“ šiuo metu neaišku…
Katilinės įrenginių valdymo stendas
Pelėsių karalystė
Peržengus teritorijos vartus, kairėje pusėje kelio pirmiausia pasitinka katilinė, po to trys dviejų aukštų reabilitacijos korpusai ir registratūra. Stogai plokšti, ant jų žiemą susikaupia daug sniego, o atėjus pavasariui ištirpęs sniegas per lubas, sienas ir ventiliacijos angas plauna pastatus. Didžiulė drėgmė, saulės šviesa, šildanti patalpas – idealios sąlygos veistis pelėsiui…
Pirmame aukšte „lyja“ nuo lubų
Vanduo iš antro aukšto teka per langus
Vienas įdomesnių pelėsio kūrinių
Užuolaidas jau suvalgė „krokodilai“
Pagrindiniai reabilitacijos centro pastatai
Centriniame pastate su didžiuliu holu, aktų sale, valgykla, bufetu ir virtuve, terapijų kabinetais ganėtinai tuščia – jau prieš keletą metų buvo rašyta, kad visa medicininė įranga prieš skaudžiąsias „Aušveitos“ permainas buvo pasenusi ir susidėvėjusi, inžineriniai tinklai taip pat labai prastos būklės.
Visur mėtosi įvairiausi įmonės dokumentai, vaistų dėžutės.
Nors didžioji dauguma pastatų visiškai apleisti, judesys teritorijoje pakankamai intensyvus – pastoviai važinėja vietinių gyventojų automobiliai, zuja sargo su medžiokliniu šuniu Niva.
Viename pastatų sėkmingai gyvena kelios šeimos
„Aušveitos“ amfiteatras. Kairėje krepšinio aikštelė, dešinėje baseinas.
Tarnybinių patalpų koridorius didžiausiame centro pastate
Ligos istorijos su ligonių asmeniniais duomenis „saugomos“ savartyną primenančioje kartotekoje.
Rūsiai
Rūsiuose, kaip buvo galima tikėtis, kiek įdomiau. Ne tik dėl tamsos.
Jaukus santechniko darbo kambarys prie šiluminio mazgo
Prieš vartodami vaistus pasitarkite su gydytoju arba vaistininku!
„Baldų rojus“ (ten kur iškeliauja mirę baldai)
Dar šis bei tas
Jei būsim geri, žadėjo ir vandens prileisti…
Gimnastinė erotika… arba „Krūmas“. Kokia tavo pavadinimo versija?
Reportažui parengti naudota tekstinė informacija iš:
Gaila man kad taip musu tevu ir seneliu idirbis yra niokojami, ir kazkur giliai savyje tikiu kad atsiras „protaujanciu” zmoniu kurieivertins tai kas sukurta, bei vieta kur visa tai ir atgaivins sia jau merdincia nuostabia vietele…..
Dažnai pasivaikštome Aušveitos teritorijoje, nes netoli turime sodą. Turbūt sunku būtų surasti baisesnį mūsų žmonių, taip pat ir valstybės reikalų tvarkytojų, požiūrio į kažkada sukurtą nuostabų gydymo centrą. Fantastiškoje vietoje, Nidos stiliaus statiniai apleisti, nuniokoti, nežinia kieno. Jau baigia apaugti savaiminiais augalais ir krūmais. Vaiduoklių karalystė. Šalimais gyvenamasis namas, ačiū Dievui, kad jį privatizavo buvę darbuotojai. Puikiai sutvarkytas, aplinka prižiūrėta, daržai, šiltnamiai, piliakalnio papėdė, Saidos ir Neries santaka. Ypatinga aplinka, ledynmečio palikti milžiniški akmenys. Tiesiog rankos niežti imti ir pradėti viską tvarkyti, kad atgytų buvęs grožis. Nejaugi negalima rasti šeimininko ir pareikalauti imtis tvarkyti arba parduoti tam, kas sutvarkytų? Baisu, kokios džiunglės mūsų „turtuolių”, susigrobusių visų mūsų turtą, smegenyse..
“Reabilitacijos centras „AUŠVEITA“ dar viena yra prie nemencines irgi apleista griuna pamazu ten dar su dideliu bunkeriu po sanatorija
Taip. Yra.
O kas ten per pastatas šalia Aušveitos miške (ortofoto plano apačioje miške)? Ten ir šiandien pastate yra elektros pastotė, kita pastato dali apleista, bet yra tuščia patalpa su kransija, matyt kazkokie įrengimai stovėjo.. Tteritorijoje yra daug šulinių ir kažkas panašaus į požeminius pastatus. Dalis šulinių užsemti, bet įdomu kas ten buvo anksčiau?
vakar vakare buvom ten tai lyg ir sargo namas ar kažkas panašaus įrengta su šviesa languose ir netoliese kažkokia raudona lempelė mirksi ar signalizacija ar kažkas, artyn nėjom, Gal kas plačiau žino apie tai?
Pastatas, ant kurio kaba Nr.4 ir tada buvo užrakintas ir panašu gyvenamas, nors tuo nesu įsitikinęs.
Gal teko kam nors domėtis, tai koks dabar šios sanatorijos likimas? Kas su ja bus daroma? Nes ten dabar vasaros metu tik paaugliai renkasi, landžioja ir bambalinį alų geria.
Likimas nesunkiai nuspėjamas. Verslininkai, anksčiau norėję įkišti čia savo/banko pinigus, bet dėl aiškių aplinkybių atmesti, čia rankų daugiau nekiš. Belieka laukti tokio, kuris sugebės tinkamai nulenkti galvą biurokratams arba kol vienas iš prie lovio tupinčių už kapeikas nupirks kompleksą ir jį nugriaus.
Ech, kaip liūdna. 1990 m. šis kompleksas buvo pastatytas kaip tuometinio AB „Vilniaus Vingis” (buvusios Vilniaus radijo komponentų gamyklos) vaikų vasaros stovykla „Lakštingala” (atrodo, kad beliko tik akmuo prie įvažiavimo) . Pačiam tuomet dar vaikui šioje stovykloje teko praleisti dvi nepamirštamas 1991 – 1992 m. vasaras.
Deja, kadangi AB „Vilniaus Vingis” susidūrė su didelėmis finansinėmis problemomis, jau 1993 m. šis kompleksas buvo parduotas ir vėliau tapo reabilitacijos sanatorija „Aušveita”. Dar 1996 m. vienoje iš nufotografuotų salių mano sesuo atšoko savo vestuves.
O dabar iš puikaus atviro baseino (kuriame teko turkštis), estrados (kurioje vyko vasaros diskotekos), kino salės (kurioje rodydavo ne tik filmus, bet ir vykdavo koncertai) ir valgyklos liko tik griuvėsiai… Nyku ir tuščia…
O kokios sventes budavo sezono atidarimo ir uzdarimo proga, lauzas iki dangaus,koncertas… O sveciai is Lenkijos, o filmai su Schwarcenegeriu, zaidimai miskuose, futbolas, kvadratas ir baseinas. Keleta metu is eiles, po 2-3 kelialapius is karto. Viskas dingo. Taip ir nesupratau kodel tevai neleido mane ir toliau ten ilsetis. Dabar viskas aisku, skaudu. Ateme is vaiku svente. Kiek draugu Lakstingaloj buvo,ispudziu… Liko tik prisiminimai. Degti pragare biurokratams, tokia nuostabia vieta sugriove.
Ten niekas negyve, tik sargas 1 – 2 kartus per savaitę viską patikrina, ar durys uždarytos ir pan. Mes kai buvom pamatė, tai kažkokia apsaugą ar savininką prigrasino, kad iškvies.