Šiąnakt sužinojau, kad 2 kartus aplankytame Vainiodės šachtiniame raketų paleidimo komplekse, kuriuo susidomėjo ir narai ekstremalai iš cavediving.lt, žuvo vienas jų komandos narys, Aidas Žitinevičius. Pirmasis nusileidimas jam buvo sėkmingas, deja, antrasis atnešė mirtį. Didžiausia užuojauta Aido šeimai ir artimiesiems!
Smulkesnės informacijos kolkas nėra, bet žurnalistai (ne tik delfi) jau spėjo apkaltinti velionį ieškojus brangiųjų metalų. Štai tokia mūsų „laisvoji“ žiniasklaida… Tegu neatleidžia jiems Dievas.
Tuo pačiu noriu dar kartą priminti, kad lankymasis tokiuose ir/ar panašiuose objektuose yra ne šiaip pavojingas, o mirtinai pavojingas! Įvairiuose fortuose, pirmojo, antrojo pasaulinio karų ir pokario įtvirtinimuose, apleistuose ir neprižiūrimuose pastatuose Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse jau žuvo ne viena dešimtis žmonių! Saugokime save ir savo artimuosius, draugus ir bendražygius. Lankykitės apleistuose objektuose tik blaiviu protu ir tegu kiekvienas žingsnis būna apgalvotas, juk karste jau niekur nepaskubėsi…
Didžiausia užuojauta Aido šeimai ir draugams
Užuojauta … …
Tai ko čia daugiau tikėtis iš mūs didžiosios „žiniasklaidos”… Užuojauta.
Nelauk ir ašarų neliek prie mano kapo;
Ten nėr manęs.
Ten miego takas.
Dabar-aš gaiviai pučiantis pietys.
Aš-deimantinis sniego spindesys.
Aš-saulė glostanti javus.
Aš-aksominis rudenio lietus.
Aš tavo žvilgsny neramiam esu,
Kai paukščiai, tyliai sklendžiantys ratu,
Sparnus į dangų tiesia.
Aš-žvaigždėmis tau giedrą naktį šviesiu.
Prie mano kapo neraudok balsu;
Manęs ten nėr.
Aš čia esu. (Anonimas)
Užuojauta šeimai
Užjaučiu…