Ilgi tamsūs koridoriai, neįveikiamos grotos, storos sienos, sulaikančios mirtininkams skirtų šūvių garsus – viena šiurpiausių mano lankytų vietų, kur vaikščiodamas jautiesi lyg realiame siaubo filme. Tai 2002 metais uždarytas Estijos sostinės kalėjimas. Nors nuo paskutinio įvykdyto mirties nuosprendžio praėjo kiek daugiau nei 20 metų, to keisto jausmo, apimančio vaikštant po kalėjimo celes, ištrinti negali niekas.
Šiek tiek istorijos.
1828 m. Rusijos caro Nikolajaus I-ojo nurodymu buvo pradėtos jūrų tvirtovės – Baterijos (Patarei), kurią sudaro pastatų kompleksas, užimantis beveik 4 hektarus, statybos, pabaigtos 1840 metais. Nuo 1867 iki 1919 metų tvirtovė funkcionavo kaip kareivinės, o 1920-2002 metais buvo paversta kalėjimu.
Goržoje išlikę ketvirčio kilometro ilgio arkos formos koridoriai su galybe durų į kalėjimo celes. Dar 1840-1867 m., jūrinės tvirtovės laikais, šie lenktos formos koridoriai, be kitų funkcijų, užtikrino, kad įsiveržę priešai negalėtų šaudyti išilgai visos galerijos. Kariniai veiksmai šioje vietoje niekada nebuvo aktyvūs, todėl žmonių atmintyje šis jūrų tvirtovės periodas neužsifiksavo.
Kalėjimas. Tipiška kalėjimo celė vaizdžiai perteikia niūrias anų dienų kalėjimo nuotaikas. Patrankų patalpos, likusios nuo forto laikų, mūrine siena buvo padalintos į du kambarius. Kiekvienoje celėje su 16 miegamų vietų teismo nuosprendžio neretai laukdavo daugiau nei 30 įkalintųjų.
Įkalintieji dar ikiteisminio proceso metu pasiskirstydavo į uždaras grupuotes, taip aiškiai suformuodami regioninius ir hierarchinius bruožus kalėjimo subkultūroje.
Prieš antrąjį pasaulinį karą vidiniame kieme kaliniai galėdavo vaikščioti laisvai, bet sovietų režimas viską pakeitė. Grupės kalinių tik valandai laiko galėjo pabūti mažose akylai saugomose “dėžutėse”.
Prieš prasidedant antrajam pasauliniam karui kalėjime buvo vykdomi mirties nuosprendžiai pakariant arba suleidžiant nuodų. Kartuvių celėje dar išlikusi skylė į kurią krisdavo kariamasis, o palubėje matomos kablio liekanos.
Šiame kalėjime buvo nužudyti šimtai žmonių. Paskutinė sušaudymo celė buvo išdažyta rudomis ir raudonomis spalvomis, kad nesimatytų kraujo dėmių. Per kelias sunkias duris ir storas sienas į išorę neišspūsdavo nė menkiasias šūvio garsas. Paskutinė mirties bausmė čia buvo įvykdyta 1991 metais.
2007 m. tvirtovę į savo rankas perėmė Kultūros Parkas, kurį vasarą galima laisvai lankyti. Kultūros Parko tikslas yra pritaikyti buvusį kalėjimą lankytojams ir išsaugoti visą Patarei kompleksą ateities kartoms. Jau dabar čia vyksta įvairios parodos, koncertai ir kiti renginiai. Nuo pakrantės atsiveria nuostabūs vaizdai į uostą, galima pailsėti nedideliame pliaže, atsigaivinti čia pat veikiančioje kavinėje. Labiau išdykę gali sudalyvauti naktiniame žaidime, kur bus atskleistos jūsų baimės, nervų, kantrybės ir ištvermės ribos. Būdami Taline būtinai skirkite pusdienį apsilankymui šioje vietoje.
Visuose kalėjimo kampuose – apsaugos bokšteliai
Didžiulio kalėjimo pastato dalis
Šaudymo angos sienose primena tikrąją kalėjimo paskirtį
Vidinis kiemas. Spygliuotos vielos ritiniai atskiria kalinių poilsio zoną lauke
„Gelbėk ir saugok”. Žvilgsnis į vidų per grotas
Kalėjimo kiemo panorama iš bokštelio
Paaukštintas takas prižiūrėtojams stebėti lauke besiilsinčius kalinius
Vienas suolelis ir 50 kubinių metrų oro. Tokiose dėžutėse ilsėdavosi kalinių grupelės
Koridorius kuriuo atvesdavo ir išvesdavo į kiemą kalinius
NEypatingas vaizdelis poilsiui
Kalėjimo virtuvė – pirmame aukšte
Koridorius pas ypatingus nuteistuosius
Durys, saugojusios psichiškai nesveikus
Kai kurios celės iki šiol užrakintos. Kalba, kad čia vaidenasi
Dar kartą kruopščiai apžiūrėsim
Ką išpjausim – tiksliai pasversim
Pažiūrėkim kaip gyveno kaliniai
Tipiška „privilegijuotų” kamera
Nenustojantis smirdėti šikanas, todėl jį reikia užkimšti buteliu
Pasitarimų kambarys. Išplanavimas nepakitęs nuo seniausių Patarei laikų
Tokiose kamerose kartais nuosprendžio laukdavo virš 30 žmonių
Informacija norintiems čia apsilankyti: patarei.org
turbūt neseniai apleistas?