Keliaujant po Estijos salas, lankant švyturius ir kitas žymesnes vietas prisiminiau, kad žemėlapyje buvau pažymėjęs kažkokią cerkvę. Užsukom čia ir ta valandėlė tikrai neprailgo. Pirmiausia dėl to, kad apleistos šventyklos nėra dažnas reiškinys (nors Estijoje jų tikrai nemažai) ir svarbiausia dėl to, kad būnant tokioje vietoje nejučiomis pradedi jaustis tarytum legendiniame siaubo filme Вий.
Jau du dešimtmečius nenaudojamos stačiatikių cerkvės viduje labai pavojinga. Nuo smarkesnio pirstelėjimo gali užgriūti lubos, iš kurių jau ne kas ir belikę. Tiesa, nykimą laikinai pristabdė plėvele sulopytas stogas. Šventiko Sakarias ketinimai atstatyti cerkvę kolkas atsirėmė į realybę, kurioje tam tikslui trūksta lėšų.
Cerkvė gana nedidelė
Langai ir apžėlęs bokšto stogas išduoda būklę
„Ortodoksų svogūnai”
Langas
Vaiduokliškos įrančių konstrukcijų formos
Statybos metai
Viduje
Perpuvusios lubos
Presbiterija
Rakandai
+++
Nukritusi lubų sija perspėja apie pavojų
Sutręšę grindų balkiai
Vinis
„Ant snarglių” besilaikantis balkonas
Erdvė
Lipam į balkoną. Mediniai laiptai ne taip seniai pakeisti
Keista figūra ant centrinio laiptų rąsto
Cerkvės vidus iš balkono
Vidinė bokšto konstrukcija
Šešėlis. Į bokštą lipti stačiomis kopėčiomis prietemoje nebuvo labai mielas užsiėmimas
Laminatas
Kapinės prie cerkvės vis dar naudojamos
Šikšnosparnio skeletas
Pro kunigo namo ir mokyklos griuvėsius grįžtame iki automobilio ir tęsiame kelionę
