Tikrai nenoriu pradėti naujo straipsnio burnojimu, nes turim gerokai gražesnę Palangą, nei prieš dešimt metų, turim ir nuostabius kurortus Kuršių Nerijoje į kuriuos traukia būriai užsienio turistų. Tik štai vienas ir taip neilgo lietuviško pajūrio kampelis, atrodo, liko visai užmirštas. Tai Šventoji.
Šventoji 1926 m. ir dabar
Galiu lažintis, daugeliui sukeltų nuostabą faktas, kad Šventoji kadaise buvo jūrų uostas, savo pajėgumu niekuo nenusileidęs Klaipėdai, tuo metu dar vadintai Mėmeliu. Čia buvo laivų dirbtuvės, prekybos centras, tvirtovė, parkas, o Palanga strategiškai toli gražu atsiliko nuo Šventosios. Jūrų uostas priimdavo pirklių laivus iš Anglijos, Olandijos, Švedijos. Deja, mirties nuosprendį uostui parašė konkuruojantys braliukai latviai, pasamdę švedus, kurie 1701 m. Šiaurės karo metu jį sugriovė. Po to visi mėginimai grąžinti Šventajai buvusią reikšmę buvo bevaisiai. Iki šių dienų uostą bandoma gaivinti, bet, kaip darosi populiaru, darbai vyksta atmestinai, lėšos skirstomos neskaidriai, nėra ilgalaikio ir aiškaus požiūrio į Šventosios vystymą. Galima spėti, kad 1970 m. sprendimas prijungti Šventąją prie Palangos iki šiol turi tik neigiamą įtaką.
Šventosios ateities vizija. Iki realybės dar labai toli
Sovietų okupacijos metu Šventoji tapo kurortiniu miesteliu, buvo pristatyta įvairiausių poilsio namų. Bendras vaizdas nedaug pakito Lietuvai jau dvidešimt metų žengiant nepriklausomos respublikos keliu. Tie patys jau nudriskę poilsio namai, kur ne kur naujos taip ir nebaigtos statybos, naujakurių nesulaukiantys jau užbaigti projektai ir laikinom prekyvietėm nusėta Kopų gatvė.
Uosto kaita nepriklausomybės laikotarpiu
Vaikystės atsiminimai kiek geresni, nei dabartinis vaizdas. Šventoji, turinti tokį gražų paplūdimį, merdėja, o vasarą užplūstantys poilsiautojai vadovaujasi principu atvažiavau-išsimaudžiau-pasideginau-išmiegojau-išvažiavau. Daugiau niekuo Šventoji negali nudžiuginti, na gal Merūno, Radžio ir kitų pop scenos žiburių koncertais.
Teritorijos kaita prie apleistų poilsio namų (centre)
Įvairiuose skirtinguose šaltiniuose galima rasti du šių poilsio namų pavadinimus: poilsio namai „Guboja“ arba mėsos ir pieno pramonės ministerijos poilsio namai Šventojoje.
Poilsio namai „Guboja“. Architektas Rimantas Buivydas
Dabartis
Poilsio namų vaizdas nuo neseniai iškeptos Parko gatvės
Į vieną iš laiptinių iš gretimos poilsiavietės ištryptu takeliu keliauja buitinės atliekos
Rytinis nusičiurškimas
Postapokaliptinis poilsio namų vaizdas. Tolumoje – tušti modernūs daugiaaukščiai
Laiptinė
Paskutinė pakopa
Standartinio kambario išplanavimas
Žaliuojančios sienos
Balkonuose ir ant stogo dygsta medeliai
Urbanistinis miškas
Kalbanti dėžė iš praeities
Žaluma
Balkonėliai tarp korpusų
Ant stogo
Ryto aušra
Pamirštas baseinas
Anga į dabartį
Sovietinis kubizmas
Laiptai į antrą aukštą VIP’iniame numeryje
Kitas korpusas
Parketas
Senokai nenaudotas jungiklis
Dalį poilsio namų mėginta prikelti naujam gyvenimui
Buvo liejamos naujos grindys
Arba ruošiamasi jas išlieti
Tamsi laiptinė viename žemesnių korpusų
Aušra
Šioje laiptinėje grįžo prisiminimai iš vaikystės. Nerealus jausmas!
Grafiti
Skylanti sienų apdaila
Ne vienam matytos plytelės
Mozaika
Dar vienas grafiti
Šiukšlynas
Fotelio likučiai
Pufas su slapta dėžute
Džiunglės
Lik sveika, Šventoji!
