Kas išvaikė stirnas? Miręs kaimas

Data: 24 spalio, 2013

Kategorija: Latvija

Šį kartą pasakojimas apie vietą, apie kurios egzistavimą sužinojau turbūt mano mėgstamiausiu būdu, ypač patogiu keliaujant į svečią šalį (bent jau man asmeniškai). Tiesiog stumdžiau į kairę, į dešinę ortofoto žemėlapį po Kuržemę ir jau pakankamai įgudusiomis akimis ieškojau kažko neįprasto. Žiūriu, ežerėlis, krantai apžėlę, supelkėjęs, šalia jo šakojasi žvyrkeliukas. Priartinu labiau. Kaimas.

Kaimas kaip kaimas. Tik va, akivaizdžiai pievoje mėtosi krūmais apžėlęs tuščiaviduris vėjo malūnas – aukštesnį statinį nesunku pastebėti pagal jo šešėlį. Dar kartą akimis grįžtu prie kaimo. Labai jau įtartinai viskas apžėlę. Žmonės mėgsta išmindžioti takelius, prie ūkinio pastato privažiuoti traktoriumi, arkliu ir pan. Visa tai kuo puikiausiai matosi iš dangaus. O čia vien krūmai… Greituoju būdu pabandau surasti kokios nors vaizdinės informacijos. Bingo!

Kaimas, be abejo, turi ir pavadinimą. Stirnas, kas lietuviškai reiškia elnieną. Nesunku nuspėti, kad prieš daugelį metų čia kažkas įnirtingai elnius miškais ir laukais vaikydavosi. Dėkinga vieta buvo ir dvaro įkūrimui. Tuo metu nebūdavo jokių cheminių trašų ar herbicidų, kolūkių su laukais iki horizonto, nevaldomų piktžolių armijų. Todėl ir ežerų pakrantės kitaip atrodydavo. Prie tokio jaukaus akies obuolio formos ežeriuko iškilo dvaras. Kokia jo istorija, kas ir kaip gyveno net nesinorėjo kapstyti, nes Latvijoje išlikusius dvaro rūmus turi kas antras kaimas. Sovietų okupacijos metu šiame ramiame užkampyje buvo įkurta RAF (Latvijos autobusų gamyklos, tos pačios, kuri gamino ir mikroautobusus „Latvija” RAF-2203) poilsio bazė. Rūmų interjeras, tikėtina ir fasadas, išdarkytas, perdarytas ir pritaikytas poilsiautojų reikmėms. Nežinau koks vaizdas buvo kokiais ’70-ais, bet į gyvavimo pabaigą beskonybė veržėsi per kraštus. Be visokio gėrio, kaip vėsiu kompotu dvelkianti valgykla, vos už kelių žingsnių nuo rūmų buvo pastatyta pirtis su baseinu. Be jokios abejonės, čia atsirasdavo už kitus gudresnių poilsiautojų, kurie keldavosi 5 minutėm anksčiau, kad galėtų jas praleisti besigėrint dangiško grožio delfinais, šokančiais vakarinės saulės spinduliuose. Jie iki šiol džiugina baseino sienas.

Pasimėgauti tokio aukšto meninio lygio interjerais turėjo galimybę tikrai ne kiekvienas. Ir ne amžinai. Gamykla iš Rygos išsikėlė į Jelgavą, o 1998 m., sovietinio kirpimo direktoriams ir valdininkams nesusigaudant pakitusioje rinkoje, bankrutavo. Čia galime padėti tašką ir Stirnų poilsio namų istorijoje.

Šiuo metu kaime viename name dar kažkas gyvena. Visuose kituose pastatuose duris ir langus varsto tik vėjas.

Keturbutis kaimo pakrašty