Laikas labai keistas ir įdomus reiškinys. Jo nesimato, bet galima jausti jo tėkmę ir visagališkumą. Tas žavi didžiąją daugumą miesto tyrinėtojų ar, kaip neseniai nugirdau, industrinių turistų. Vieną dieną turėjau gerą progą užsukti į jau išėjusių Anapilin savo senelių namus. Vienas radinys maloniai nustebino ir pradžiugino.
Kiekvieną kartą čia užsukus mintimis sugrįžtu į vaikystę, į tas ilgas, kupinas įspūdžių vasaras. Tylias popietes, kuomet užlipęs ant aukšto rausdavausi skrynioje ieškodamas Valentino Golovino knygos „Šimtas sumanymų”, bet, deja, tada pavyko rasti tik pirmojo puslapio skiautę, kurią ilgą laiką nešiojausi įsidėjęs į rudą skardinę dėžutę iš dujokaukės rinkinio. Vėliau, kiek paūgėjęs, pamenu, mažam palėpės kambarėly tyliai studijuodavau dėdės fizikos vadovėlius, kad tik nereiktų važiuoti šieno krauti ar laukų laistyti… Ir štai, po dvidešimties metų, aš vėl kapstausi toje pačioje skrynioje. Pačiame jos dugne, tarp Švyturių, Šluotų, Tarybinės Moters numerių ir įvairiausių atvirukų slėpėsi šis tas įdomesnio. Radinys sukėlė emocijų pliūpsnį: „Oho! Geras!” Aišku, ten tik du aplankstyti popieriaus lapeliai, bet kokie! Abu datuoti 1945 m.. Vienas dar iki A. Hitlerio mirties, kitas jau po. Pasirodo, Didžiojo Tėvynės karo (kaip jį vadina rusai) pabaigoje mano senelis, paprastas kaimo bernas, ne šiaip slampinėjo ir slapstėsi nuo mobilizacijos, o rimtai krimto mokslus. Galų gale, jei nesuklysiu, jis buvo atsakingas už kelio Šilutė-Tauragė priežiūrą.
Štai rasti dokumentai ir keletas tą laimingą dieną padarytų nuotraukų.
Kvalifikacijos kėlimo kursų pažymėjimas
Atšaukimo nuo mobilizacijos pažymėjimas
Tvarto užraktas
Tylus dviejų galų namas
Seniai nutilęs verpimo ratelis
Štai ir aš atitinkamai pasipuošęs
Senelio šovinių dėžutė
Paslaptingoji skrynia, kurioje radau dokumentus
Aktualijos
Vaikiški akiniai
Užgavėnių kaukė
Šviesa
Slėptuvėje gyvena voras
