Pirmą kartą, ieškodamas kitos lokacijos, pravažiuodamas šią vietą net nustebau. Kokią paslaptį slepia aukštas dirbtinis pylimas vidury miško, keliolika kilometrų nuo artimiausios didesnės gyvenvietės? Išlipęs kiek pasivaikščiojau, už pylimo platus griovys sklidinas vandens, toliau lyg nieko nesimato. Po kiek laiko naršant internete už akių užkliuvo pasieniečių paminklo-stelos nuotrauka pažymėta maždaug toje pat vietoje. Tada Google žemėlapis dar buvo toks neryškus, kad pastebėti kažką miške buvo neįmanoma. Labai degė noras sužinoti kas ten iš tiesų.
Nuvykus ten tiesa išaiškėjo gana greit. Pasirodo, už pylimo kiek toliau miške buvo įsikūrę pasieniečiai, o užkarda be abejo ir savo pavadinimą turėjo: КППО, Вентспилский ПО, 4 ПЗ “Эталон” (Краснознаменный Прибалтийский Пограничный Округ, Вентспилский Пограничный Отряд, 4 Пограничная Застава “Эталон”). Ir tikrai neblogai buvo įsikūrę: teritoriją juosia pylimai, vakarinę pusę saugo pelkėta miško dalis, o ją stebi betoninis DOT’as. Ant pylimų išrausti apkasai, DOT’ai, dirbtinis kanalas užkardą paverčia tiesiog tvirtove. Prisipažinsiu, dar nebuvau gyvai matęs akmenimis sutvirtintų apkasų. Matyt savo užkardą labai mylėjo čia tarnavę pasieniečiai.
Deja, po SSRS iširimo Didžiosios Tėvynės sienų taip akylai saugoti nebereikėjo, o juo labiau keliolikos kilometrų miško juostos tarp Miķeļtornis ir Sīkrags gyvenviečių. Taip jau 20 metų ši tvirtovė su neišdildomais tarnybos metų prisiminimais stovi niekam nebereikalinga. Užkardos teritorijoje radome tuščių gilzių. Daugiausia jų prie stelos, matyt čia ypatingomis progomis nugriaudėdavo salvė. Pasieniečių internetiniame forume ši užkarda minima kaip viena tvarkingiausių ir gražiausių.
Dabar čia tik retkarčiais stabteli vienas kitas turistas, buvęs kariškis ar istorijos mėgėjas, nes vietovė garsi pro šalį ėjusiu siauruoju geležinkeliu, kurio tilto liekanas per Irbės upę dar ir dabar galima rasti – šiuo metu ten pat kaba pėsčiųjų tiltas. Ten, kur upė išsilieja į jūra galima rasti senos artilerijos baterijos liekanas, o pats miškas slepia Kuršo „katilo” pėdsakus. Kur ne kur mėtosi iškastos automašinų detalės, ant medžių kaba lovos likučiai. Vienas kampelis aptvertas karo policijos įspėjamąja juosta priminė minosvaidininkų lizdą. O štai vienas radinys tiesiog gulintis samanose prie medžio suintrigavo dar labiau – iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad tai surūdijęs Panzerfaust, bet vėliau pasitarus su specialistais paaiškėjo, kad tai specialaus įtaiso patrankos vamzdžiui sugadinti likučiai.
Įvažiavimas į teritoriją
Užmaskuotas sargybinio lizdas prie įvažiavimo
Pasieniečių dalinio teritorijos panorama
Kuro sandėlis teritorijos pakraštyje
Pirtis?
Vienas įėjimų
Prie tų pačių durų
Vidus
Kita pastato pusė
Šalia pastato – požeminis sandėlis
Tas pats sandėlis iš šono
Vienas pagalbinių pastatų
Pakabos spec. rūbams
Buržuika
Vėjo nublokšti…
Kas liko
Prisiminimai
Garažas – daržinė
Pasieniečiai. Fone garažas
DOT’as teritorijos kampe
DOT’as
Apkasai
Medinis DOT’as ant pylimo
Trečiame plane matosi pylime išrausi, rąstais dengti DOT’ai
Akmenimis sutvirtinti apkasai
Per pratybas
Apkasų linija
Apkaso viduje
Kliūčių ruožo likučiai
Prisiminimai
Dar viena apkasų linija prie kliūčių ruožo
Blokinis DOT’as
Vargu ar kelias granatas atlaikytų
Stela
Prie stelos
Prie stelos
Didžiausias pastatas
Taip šis pastatas atrodė prieš 30 metų
Draugiški gamtai
Stogas įgriuvęs
Sienas valgo augalų šaknys
Pakaštavosim…
Kaip meniškai ir kruopščiai buvo papuošta ši patalpa
Vakarienė prieš tolimą kelią namo
