Petrova Gora monumentas. Kroatija

Data: 23 balandžio, 2013

Kategorija: Kroatija

Dar prieš išvykstant į Kroatiją žinojau, kad šį objektą žūt būt privalau aplankyti. Pamačius jį gyvai tiesiog atsidarė stalčius. Tai neabejotinai vienas iš giliausią įspūdį palikusių apleistų objektų, kuriuos teko aplankyti. Šį jausmą dar labiau sustiprino tinkamas laikas – saulė jau ritosi link horizonto linijos ir savo šilta kontrastinga šviesa piešė nuostabius vaizdus.

Žiupsnelis istorijos

Objekto maketas ir praeities akimirka

Memorialinis komplekas, aukščiausiame Petrova Gora taške, skirtas žuvusiems partizanams atminti, po dešimties metų statybos darbų buvo baigtas 1981 metais. Tikslus monolito aukštis be komunikacijų bokštelio ir rūsio – 37 metrai. Statyba kainavo 34 bilijonus dinarų. Sunku pasakyti kokia tiksli suma būtų pavertus į litus, bet skaičiai įspūdingi. Dar 31 bilijonas buvo išleistas nerūdijančio plieno plokštėms, kuriomis aptaisytas visas monumento fasadas. Plokštės čia buvo atgabentos iš Švedijos. Trys antžeminiai aukštai užima 3000 m² plotą. Memorialo viduje veikė Revoliuvijos muziejus, etnografinė ekspozicija, parodų salės ir biblioteka. Rūsyje yra taip ir neužbaigtas multimedijos teatras.

Pradėjus byrėti Jugoslavijai Petrova Gora memorialinį parką okupavo serbų sukarintų organizacijų nariai, gerokai nuniokoję objektą. Čia buvo įkurtas JNA (Jugoslavenska Narodna Armija) štabas. Paskutinio anų laikų parko kuratoriaus Miloso Kresojević žodžiais, monumento rūsyje buvo laikomos didžiulės maisto ir amunicijos atsargos bei medicinos preparatai, skirti netoliese veikusiai karo lauko ligoninei. Vienas įdomiausių jo radinių – kambarys pilnas JNA uniformų. Dalį paminėtų daiktų radome ir mes.

Iš lėto nykstantį objektą jau beveik dvidešimt metų grobsto kas netingi. Nerūdijančio plieno plokštės sunkvežimiais išvežiojamos po apylinkes arba į greta esančią Bosniją. Yra planų monumentą rekonstruoti, bet tam kliudo ir tai, kad monumentas iškilęs niekino žemėje, kur susikerta trijų savivaldybių ir dviejų apskričių ribos.

Apsilankymas

Atvažiavome kaip tik prieš saulei leidžiantis. Gerą valandą užtrukom kol išvaikščiojom visus monumento kampus ir nuo stogo pasigrožėjom Kroatijos panorama bei degančiu saulėlydžiu. Kampuose šen bei ten besimėtantys medikamentų likučiai vis primindavo apie ne taip seniai pasibaigusį karą. Beveik sutemo. Gerokai išgąsdino didžiuliame tamsiame rūsyje netikėtai subruzdę balandžiai. Tamsoje jie nemato kur skristi ir trankosi į sienas, sparnais sukeldami didžiulį triukšmą. Praėjo pora ilgų sekundžių, kol susivokiau prožektoriaus šviesa padėti jiems rasti saugią vietą nusileidimui. Naktį išsiskirstėm, keli likom miegoti mašinose, kiti įsikūrė ant monumento stogo, bet naktį prasidėjęs stiprus lietus nuvarė juos į vieną iš vidinių patalpų. Prieš užmiegant, matyt užuodusi rūkytos mėsos aromatą, iš kažkur atsivilko lapė. Sukiojosi aplink, bet arčiau kaip 20 metrų prieiti nedrįso. Paryčiais prabudęs viena akimi stebėjau kalno viršūnę ir visą aikštę užklojusią debesų sriubą. Kažkas nerealaus. Sunku suprasti ar jau pabudai, ar dar sapne plaukioji.

Būsit Kroatijoje, būtinai nuvažiuokit!

Formų plastika