Tokį pavadinimą šiam fotoreportažui pasirinkau iš lempos, nors šis vakaras ir prasidėjo kolegos juokeliu: „Reikia susišukuoti, kad per„Farus“ gražiai atrodyčiau“. Be abejo, mūsų neparodys žydruosiuose ekranuose – vakaras buvo ramus kaip ir dauguma mūsų pasivaikščiojimų.
Be vieno mažo, bet labai intriguojančio objekto apie kurį papasakosiu jau greit, užsukome ir į tuščias bei, iš pažiūros, visiškai nuobodžias, niūrias ir neįdomias vienos įmonės patalpas miesto centre. Viduje jau beveik nieko neliko, tik gelsva gatvių šviesa žaidė ant tylių sienų. Iš pradžių net suabejojau ar verta čia išskleisti trikojį, bet po pirmo kadro visos abejonės išsisklaidė. Kaip tamsa vieniems pažadina vaizduotę ir verčia krūpčioti nuo mažiausio trakštelėjimo, taip man ji atvėrė nuostabų, plika akimi nematomą spalvų ir šešėlių pasaulį.
Lentelė berniukams: Kiaurymių tolerancijų zonos ir…“
„Mačiau tave verkiant atstumtą ir vieną…“ (FOJE)
Cia Klaipedoje?
Vilnius
Kokį laiko tarpą apima žodis „greit” pagal tave?
Šiuo atveju buvo savaitė, nors būna ir metai ar du 🙂
Mano kaltė:) nepastebėjau tos mažos slėptuvės (jei čia tas intriguojantis dalykas).