„Lydėdami gęstančią žarą vėlai / Pakilo į dangų margi sakalai.“ – 1922 metais eiliavo Vincas. Vieną šiltą spalio šeštadienį Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome Aleksote pasipildyti [...]
Apie atnaujintą muziejų ir įspūdžius iš jo pasakojau pernai. O kaip atrodė besikuriantis muziejus 79-ojo 29-osios raketinės divizijos pulko Plokštinės diviziono šachtinio paleidimo įrenginyje [...]
Sunku patikėti, bet du plieno broliai, jungiantys Vilijos krantus prieš jai susijungiant su Žeimenos srove, nėra įtraukti į šalies paveldo sąrašą. Abu geležinkelio tiltai žavi savo raumeningais [...]
Šeši šimtai tūkstančių litų. Maždaug tiek sostinėje kainuoja 100 kv. m ploto butas patogioje vietoje. O ką, jei už tiek pasiūlyčiau įsigyti XIX a. dvarą dviejų upių santakoje, su 5 hektarais [...]
Ne kartą esu girdėjęs nusiskundimą, kad Lietuva lygumų kraštas – nėra uolėtų kalnų, urvų ir kitokių gamtos stebuklų. Taip, bet ne visai taip. Nuostabaus grožio skardžių ir atodangų ant visų [...]
Šios vietos geram užkandžiui dabar tikrai niekas nerekomenduos, bet kūjo ir pjautuvo laikais čia gausiems pietums galėjai ne vieną dešimtinę palikti. Rublių. Kaip dabar atrodo už 14 milijonų litų [...]
Prieš keletą metų netilo diskusijos ar galima gyventi Kaune, ar ne. Kur geriau, ar dabartinėje sostinėje, ar laikinojoje? Važiuokit į Tauragę! Čia – rojus. Pinigų perteklius toks [...]
Vilkyškiai arba prūsiškai Willkischken – daug matęs miestelis ant Jurbarko-Šilutės plento. Iškentėjo Prūsijos-Švedijos karą, išgyveno XVIII amžiaus marus, uostė iš Tilžės, dabar [...]
Ruduo – nuostabus metas, žavus ne tik savo spalvų gama, bet ir tuo, kad visą vasarą krūmuose pratūnoję praeities šešėliai išlenda į dienos šviesą. Vieni tokių yra Molotovo linijos [...]
Ruduo. Toks ramus ir spalvingas. Minkštas rytinis rūkas. Turbūt gražiausias metų laikas tyliems pasivaikščiojimams. Vakar gimtinėje išėjau pasivaikščioti prie merdėjančios skudučių kepyklos.
