Niekada nebuvau iš tų, kuriems gimtadienis, kažkokia išskirtinė diena, kurios metu norisi jaustis pasaulio bamba ir tokio dėmesio reikalauti iš aplinkinių. Gyvenimo kalendoriui pasiekus dodekahedrono kraštinių skaičių, su keliais gerais bičiuliais tiesiog vienai dienai ištrūkome į artimą užsienį – istorinį miestą Daugpilį.
Tiesa, pačio Daugpilio kaip ir nematėm. Simboliškame pasienyje aplankėme apgriuvusios liuteronų bažnyčios liekanas. Kita stotelė – jau už masyvių Daugpilio tvirtovės sienų, kur praleidome keletą valandų apžiūrinėdami du šimtmečius menančios fortifikacijos šedevrus ir patį pusiau apleistą, pusiau renovuotą, pusiau degradavusį miestą mieste. Toliau – sanatorija, iš kurios išnešta viskas, ką įmanoma išnešti, bet atkaklūs vietiniai vis dar ieško „sliekų“. Užkalbinus, pirmas jų klausimas mums skambėjo taip: „O jūs iš laikraščio?“ Kelionės kulminacija tapo apleisto fabriko administracinis korpusas. Nesisklaidysiu emocijomis, bet vieta tikrai užburianti ir kviečianti sugrįžti. Palydėję saulę ant Egļukalns apžvalgos bokšto, su buteliu jubiliejinio Rīgas balzams Limited Edition bagažinėje grįžome į sostinę.
Ačiū bičiuliams Aivarui, Justinui ir Simonui, keliavusiems kartu, ačiū mano nuostabiai šeimynai, išleidusiai prasivėdinti, ačiū pasveikinusiems ir visiems retkarčiais užsukantiems į Nieko Naujo!
Apleista liuteronų bažnyčia pasienyje
Netoli bažnyčios – keistas namelis šlaite
Vienas iš tunelių, vedančių į gynybines pozicijas
Sanatorijos „dačių“ rajone tualetas
Prieš 15 metų buvau perspektyvus rankininkas. Atrodo, ir dabar nuo šios veiklos daug nenutolau.
Smagiai praleistas jubiliejus! Puikūs žiemiški vaizdai. Mums yra ką pažiūrėti. Tau bus puikus gimtadienio prisiminimas!
yay for manfrotto 🙂