Su tikslu pasivaikščioti po didžiausią apleistų pastatų kompleksą Maltoje, iš autobuso išgriuvome tiesiai prieš jau senokai nebeveikiančio restorano duris. Nors jame lankytis neplanavome, bet neužeiti būtų buvusi nuodėmė.
Kas nutiko šiam nedideliam kokteilių barui, su restoranu tiesiog ant stogo, nuo kurio atsiveria visai neprasta panorama, ir šokių sale galima tik spėlioti. Bet sudėjus viską į krūvą atsakymas pasidaro savaime aiškus.
Trūkumų, nors jis seniai nebeveikia, galima išvardinti daugiau nei privalumų. Interjeras absoliučiai be idėjos, grubus, šlykščių ir be viso to skirtingų spalvų. Patį pastatą nuo gatvės skiria metro pločio šaligatvis. Eismo srautas nėra labai intensyvus, bet greitį šioje vietoje mėgsta viršyti vos ne kas antras vairuotojas. Viena iš tokio lakstymo pasekmių – vos už kelių šimtų metrų žuvęs keturračio vairuotojas, kuris „nepastebėjo” iš kiemo išriedančio mažiausio Peugeot modelio. Tęsiam toliau – šalia beveik nėra jokių kitų lankytinų objektų, o pats baras – visiškas Pembroke miestelio užkampis. Panorama nuo restorano terasos pusėtina, prieš nužvelgiant jūrą, tenka akimis prasibrauti per dykvietę ir dar eilę niekuo nežavinčių pastatų.
Susumavus, jei dar ir meniu neturi kuo nustebinti, tokioje vietoje – tik gedulingus pietus valgyti.
Panosėje veikusio, o šiuo metu apleisto milžiniško poilsio komplekso „White Rocks” į trūkumų sąrašą neįtraukiau vien dėl to, kad neaišku, kas buvo apleistas pirmiau – višta ar kiaušinis…
Baras/restoranas/naktinis klubas buvo įsikūręs prie judrios gatvės, greta autobusų stotelės
Senokai nebenaudojamas galinis kiemas
Nei lankytojų, nei kuo pavaišint…
Virtuvė su liftu maistui patiekti restorano terasoje
Priekinėje pastato dalyje barą ir klubą jungia ilgas koridorius
Kažkas pakeliui pamiršo rankinę
Žvilgsnis į laiptinę iš antro aukšto
Administracija buvo įsikūrusi mažame antro aukšto kambarėlyje