Užupio pakraštyje yra toks pusiau pramoninis Zarasų gatvės kvartalas. Vietiniai daugmaž jį žino – čia lig šiol veikia garažiuko tipo autoservisas ir dar šis bei tas, bet iš esmės, tai beveik nepastebima ir švelniai primiršta miesto erdvė, kurios žiburys – konservų fabrikas „Gerovė“ jau virsta dulkėmis.
Konservų fabrikas „Gerovė“
Įmonės istorija jau senokai perkopė pusę amžiaus, bet tai svarbu tik atnaujinto logotipo dizaineriui, kuris įtikino po apačia dadurti ANNO 1948. Ir viskas. Nei čia kam įdomu, kokias tyreles gamino Gerovė prie ruso, nei čia ką.
Iš patalpų Zarasų g. fabrikas su visais savo slojikais išsikėlė maždaug prieš mėnesį. Susikrovė dešimtmečių buhalteriją ant europalečių, nusikabino liustras, susipakavo prikalkėjusius grafinus ir išsikėlė. Į kitas patalpas Jojoje gatvėje N-tajame name. Kur tiksliai aš net nepamenu, nes vienintelė jų komunikacija apie šį „nereikšmingą“ įvykį buvo raudonas A4 lapas ant firminės parduotuvės vitrinos, kurį matė jie patys ir pastato šešėlis. Savaitę prieš dar buvo paleidę akciją kelių rūšių besibaigiančio galiojimo užtepėlėms, bet kilometrinės eilės nusidriekė ne prie fabriko vartų, o prie Lietuvoje nematytų prekybcentrių.
Naujoviškame taip ir nebaigtame kurti įmonės interneto tinklalapyje jokios informacijos apie kraustymąsi taip pat nėra, nes marketingo skyrius greičiausiai net neturi prisijungimo, o pats aityšnikas Vladas iš penkto Kamčiatkos barako nebepasiekiamas, nes dabar Norvegijoje pelningai valčių variklius vagina – pats darbymetis.
Vieši kontaktai nepasikeitę, fabrikas vis dar veikia Zarasų g. 5. Sėkmės komunikuojant!
P.S. Respektas Jonui už komentarą apie Gerovės krienus:
ne nu bet tie jų krienai tai tautos ir importuotojų išdūrinėjimas: stiprumas jų toks, kad galima vienus šaukštais kabinti… ir dar vadinasi „lietuviški”. tai neduok dieve dar juos į kokią rusiją eksportuoja, tai rusai juokiasi paskui iš mūsų
Va taip.
Pastatus griovimui ruošia pajėgūs darbininkai
Svarstyklės
Realizacijos sandėlio vartai
Sandėlis
Konservų fabriko pastatų panorama iš Polocko g.
Restoranas „Užupio Sodas“
Ne ką mažesnė šio kvartalo legenda – restoranas „Užupio Sodas”. Itin originaliai užvadintas restoranas kaip atsidarė taip ir užsidarė nežinia kada. Pamaitinimo verslą valdė Viktoro Jašinsko iš Vilkaviškio individuali įmonė „Viktorija“. Maistas kaip pridera tokiam užkampiui buvo niekuo neišsiskiriantis – maždaug šešiolika atmainų lietuviško karbonado, silkė su svogūnais (karštiems bučiniams pagardinti) ir šaltibarščiai (aistroms atvėsinti).
Minutėlę! Ne viskas taip nuobodu. Restorano lankytojus iš kojų ir sijonų versti turėjo vienintelė, unikali ir nepakatojama močiutės šiltnamio tipo oranžerija, dengta dumblu apaugusiais matiniais stiklais pro kuriuos puikiausiai nesimatė už stiklo kruopščiai puoselėjamo „Gerovės“ šiukšlyno.
Ir aš ten buvau, karbonadą gėriau… galbūt net kažkokius retus augalus mačiau, bet… ėmė ir užsidarė šis teisiškai nelegalių meilužių rojaus sodas.
Restorano „Užupio Sodas“ oranžerija
Klijai. Būdavo paauglių, kurie juos kitkam naudodavo… Idiotai
Restorano „Užupio Sodas“ interjeras dabar
Oranžerija
Niam niam
Baro stogelis
Rūšinių vorų voratinkliai
Kineskopinis
Verkia židinys be darbo
Tarnybinės patalpos
Virtuvė
How to kepti karką
Plovykla
Ūkio skyrius
Paskaičiuokim savikainą
Kaip yra, kas bus toliau?
Dalis kvartalo pastatų bus visiškai nugriauti. Juos turėtų pakeisti naujas RIMI tinklo prekybos centras. Buvusio restorano patalpos taip pat iš lėto keičiasi. Kokia veikla bus vykdoma – pamatysit, naujas mano bičiulis kolkas apie tai nenorėjo garsiai skelbti.
Vykdant griovimo darbus 2016 m. birželio 16 d. dar kartą pasivaikščiojau teritorijoje.
Safety first
