Daugpilio tvirtovės didybė ir skurdas

Data: 22 kovo, 2013

Kategorija: Latvija

Vos penkiolika minučių kelio automobiliu nuo Lietuvos-Latvijos sienos stovi didžiulė Daugpilio tvirtovė. Ne tik didžiulė, o turbūt vienintelė tokio tipo tvirtovė visoje Rytų Europoje be didesnių nuostolių sulaukusi šių laikų. Tai ne tik tvirtovė, o visas miestas mieste, dalį kurio okupavęs kalėjimas. Įspūdingi raudonų plytų įtvirtinimai, tuščios gatvės ir apleisti pastatai čia kontrastuoja su naujam gyvenimui prikeltais tvirtovės statiniais.

Daugpilio tvirtovės istorija ilga ir neabejotinai įdomi, todėl visos jos nupasakoti čia net nesistengsiu – tam prireiktų daug laiko ir galų gale tektų rašyti knygą, o ne straipsnį. Paminėsiu tik keletą įdomesnių momentų.

1867 m. tvirtovės planas

Statyti tokią didžiulę tvirtovę buvo suskubta, kuomet sėkmingomis savo karių pergalėmis šienaujančiam Europą Napoleonui visiškai susisuko galva ir jis nutarė pasukti į rytus. Napoleono žodžiais tai skambėjo taip: „Po penkerių metų aš būsiu pasaulio valdovas, beliko tik Rusija, bet aš ją sutriuškinsiu!“ Kuo tie žygiai baigėsi visi gerai žinome. Po nesėkmingo maršo į rytus, tėvynės taip ir nepasiekusių Napoleono karių skeletai nuklojo net ir mūsų sostinės senamiesčio rūsius. Bet gal nenukrypkime nuo temos.

XIX a. pradžioje nedideliame, bet strategiškai svarbioje vietoje įsikūrusiame Daugpilyje su vos penkiais tūkstančiais gyventojų tvirtovę pradėjo statyti dar pilnai neparuošus galutinio projekto. Pirmiausia buvo statoma tvirtovės dalis kairiajame Dauguvos krante, kur šiuo metu nosies įkišti nepavyktų – ten už galingų mūrų veikia kalėjimas. 1812 m., statyboms įpusėjus, tvirtovę užgriuvo 24000 Napoleono kareivių. Netrukus jiems teko pasukti atgal, nes iš tvirtovės pasipylė 200 artilerijos pabūklų paleista sviedinių kruša. Beje, tvirtovę tuo metu gynė tik 3300 kareivių įgula. Taip efektyviai ginti tvirtovę pavyko tik trumpą laiką. Prancūzai vis tik užėmė tvirtovę, apgadino statomus įtvirtinimus, bet jau netrukus turėjo nešti kudašių.

Latvių Dobelės pulko pėstininkai tvirtovės apylinkėse

Žemgalės artilerijos pulkas apmokymuose. 1935 m.

Tvirtovės statybos darbai buvo tęsiami toliau ir galutinai baigti tik 1878 m.

Įdomu tai, kad vokiečiai Pirmojo pasaulinio karo metu ilgai neįstengė paimti šios tvirtovės. Tą jiems pavyko padaryti tik karui besibaigiant. Antrasis pasaulinis buvo kiek kitoks, 1941-1944 m. tvirtovėje karaliavo Vermachto kariuomenė.

Tvirtovės soboro griuvėsiai Antrojo pasaulinio karo metais

Skeletai tvirtovės soboro rūsiuose. 1944 m.

Po karo, nuo 1948 iki pat 1993 metų, kuomet okupuotas Pabaltijo valstybes galutinai paliko žlugusios TSRS kariuomenė, tvirtovėje veikė Daugpilio Aukštoji karo aviacijos inžinierių mokykla. Šiuo etapu tvirtovei buvo padaryta nepataisoma žala, nugriovus istorinius tvirtovės statinius buvo pastatyti iki šiol tvirtovės veidą darkantys daugiabučiai gyvenamieji namai. Išsikrausčius sovietams didžioji dalis pastatų buvo palikti likimo valiai.
Šiuo metu tvirtovė po truputį atsigauna. Perklojami požeminiai inžineriniai tinklai, tvarkomas gatvių grindinys. Remontuojami kai kurie apleisti pastatai. Epizodiškai tvarkomi ir kiti tvirtovės statinių fragmentai. Užmojai dideli ir gražūs, tačiau bendras vaizdas išlieka ganėtinai liūdnas. Visiškam tvirtovės sutvarkymui reikalingi milžiniški finansiniai ištekliai, o šių dienų nuotaikos net tik Latvijos, bet ir pasaulinėje ekonomikoje ne itin optimistiškos.

Iš tvirtovės vidaus galybė tunelių veda į gynybines pozicijas