Ventspilis istorijos mylėtojams žinomas kaip Виндaва, Windau ar Windawa. Turistams – kaip žydintis, karvių okupuotas miestas su nemokamu parkavimu ir pigiais vasaros nameliais. Tų namelių pašonėje yra viena užmiršta vieta su gana įdomia istorija. Ją šį kartą ir papasakosiu.
Istorijos vingiai
1939 metų lapkričio pabaigoje į Ventspilį atvyko 35-asis КБФ (Краснознаменный Балтийский флот) inžinerinis batalionas. Vasarnamių (Vasarnīcu) gatvės rajone jie paskubomis įsikūrė palapinių miestelyje. Čia pat nedelsiant buvo pradėta stacionarios 130 mm pakrantės baterijos Nr. 46 su keturiais Б-13 artilerijos įrenginiais statyba. Ši baterija buvo statoma pagal identišką baterijai Nr. 40 Lužnoje projektą. Greta baterijos, Mētru ir Sila gatvių sankirtoje buvo pastatytas karinis miestelis aptarnaujantiems kariškiams ir karininkų šeimoms.
Karo išvakarėse baterija Nr. 46 buvo pradėta eksploatuoti, įvesta karinė parengtis. Tačiau, kaip ir visose Kuržemės baterijose, 130 mm sviedinių kiekis vos siekė pusę tiek, kiek turėjo sudaryti pilną kovos komplektą.
1942 metų birželio 22 diena. 4 valandą ryto Hitlerio lėktuvų antskrydis sudavė pirmą smūgį Ventspiliui. Pirmosios bombos krito ant oro ir jūrų uostų. Birželio 24 d. uosto ataką pradėjo vokiečių torpediniai kateriai, bet baterijos Nr. 46 ugnis priešininką sėkmingai nuvijo. Tai buvo pirmasis stacionarių Kuržemės artilerijos baterijų mūšis, kuomet buvo šaudoma į realius taikinius jūroje.
Nuožmus priešininkas tęsė nenutrūkstamą miesto bombardavimą. Stipriausi smūgiai kliuvo uostui. Priešlėktuvinei gynybai Ventspilis buvo menkai pasiruošęs, todėl jai sustiprinti iš Liepojos buvo atsiųstas pasieniečių katerių skyrius. Birželio 25 d. vokiečiai pakartojo ataką torpedomis. Šį kartą torpedos buvo nutaikytos į prekinius laivus, susigrūdusius avanporte. Bendromis pasieniečių katerių ir baterijos pastangomis vėl pavyko išvaikyti priešininkus. Atsitraukdamas priešininkas iš didelio atstumo paleido torpedas, trys kurių pataikė į molą. Birželio 26 d. 46-osios baterijos įgula, kartu su 35-ojo inžinerinio bataliono kariais sunaikino priešo oro desantą. Kartu su oro desantu, Ventspilį puolė ir jūsų desantas. Juos gabenusius laivus išblaškė baterijos Nr. 46 ugnis. Birželio 27 d. vakarą Ventspilio uostui iškilo dar didesnė grėsmė – buvo nutarta perdislokuoti pasieniečių katerius prie Saremo salos, tuo pačiu gautas įsakymas nepalikti nei vieno prekinio laivo uoste. Birželio 28 dieną šešiolikos laivų karavanas paliko uostą. Jūroje pasieniečiai atrėmė dar vieną torpedinių katerių ir aviacijos ataką. Irbenės sąsiauris tuo metu jau buvo užminuotas, todėl konvojaus laukė ilgesnė kelionė pro Soela sąsiaurį į Triigi įlanką, aplenkiant Saremo salą iš vakarų. Belikus kelioms mylioms iki posūkio sąsiaurio link, ant minų užplaukė ir nuskendo du kateriai.
Birželio 28 d. rytą 46-osios baterijos artileristai vadovybės nurodymu susprogdino pabūklus ir paliko miestą. Vokiečių kariai Ventspilį užėmė tik liepos 1 dieną. Po to jų priešakiniai daliniai tesė žygį Kolkos link.
Trumpai apie siauruką
Siaurukas, sukantis ratus greta baterijos esančiame išlaižytame parke, čia ne šiaip sau. Dar 1916 metais kaizerio kariai, užėmę Kuržemę, nutiesė bėgius nuo Ventspilio iki Dundagos. Trasos ilgis apie 90 km. Traukinukas pagrinde tampė medieną, kurią vokiečių firmos aktyviai veždavo į Vokietiją.
Pasitraukus vokiečių kariams, siaurasis geležinkelis atiteko Latvijos respublikai. Tuo metu tai buvo bene vienintelis transportas, kuriuo mažesnių kaimų gyventojai galėdavo pasiekti Ventspilį ar Dundagą. Riedėdamas 25 km/h greičiu ir per dieną padarydamas 2 reisus su 17 sustojimų kiekvienoje atkarpoje, traukinukas tą 90 km atstumą įveikdavo per 7 valandas. Tokio traukinuko vagonuose žmonės įsitaisydavo ant dviejų išilgai einančių suolų. Savaime aišku, apie kitokius modernius patogumus jiems belikdavo pasvajoti. Viename 1930 m. laikraštyje aprašomas atvejis, kada stotelėje tėvas ir sūnus išlipo atlikti „einamuosius reikalus” ir pavėlavo sugrįžti į vagoną, jų laukusi žmona išlipo kitoje stotelėje ir pėsčiomis nuėjo pas užtrukusius artimuosius. Vakariniu reisu jie tęsė kelionę, bet diena, grubiai tariant, gavosi sušikta.
Siaurukas buvo naudojamas ir kariniams tikslams. Medžiagoms baterijų statybai pervežti, vėliau, po karo, tarp baterijų važinėjosi automotrisė. Keleivių gabenimas taip pat nebuvo nutrūkęs.
1962 m. susisiekimas siauruku nutrūko. Bėgiai, vagonai, automotrisė išvežta į metalo laužą. Tik 1996 metais siaurukas atgimė Venspilio parke.
Dabartis
Baterijoje Nr. 46 lankėmės 2009 metų rudenį. Tuo metu baterija buvo visiškai užmiršta. Išnarstyta iki kauliukų ir užversta šiukšlėmis. Vieną, o gal net dvi pozicijas prieš porą metų buvo sutvarkę karo istorijos entuziastai, bet, kaip sako, „Ломать не строить”. Visur mėtosi pigių išgertuvių likučiai. Karinio miestelio taip pat nelikę, tik kelios pavienės plytos pievoje primena anuos laikus.
Nepadariau nei vienos nuotraukos slėptuvių viduje, nes daugiau nieko, apart kalno šiukšlių ir fekalijų, ten nebuvo. Vienos pozicijos slėptuvėje, rodos, neseniai gyveno benamiai. Būtinai turiu paminėti jų tuštinimosi ypatumus. Šlapimas – plastikiniuose buteliuose, tokių šimtas, gal dar daugiau. O realizuota kietoji produkcija supakuota į laikraščius, iš jų suformuojant kamuoliuką. Tokių – gal kaip pas bobutę kaime bulvių visai žiemai ir pavasariui. Tokio išradingumo dar niekur nebuvau matęs…
Įdomus faktas ir tai, kad tik grįžus į Lietuvą sužinojom, jog kolegos, su kuriuo čia lankėmės, tėvas atliko karinę tarnybą būtent šioje baterijoje.
Keli šimtai metrų nuo pakrantės baterijos pramogaujančius ratais suka siaurojo geležinkelio traukinys
Tokio traukinuko pūškavimą girdėjo turbūt visos Latvijos pajūryje išbarstytos artilerijos baterijos
Parke, apjuostame siauruko bėgiais sukaupta didelė inkarų kolekcija
Vasarnīcu (vasarnamių) gatve, pro paminklą žuvusiems žydams, keliaujame link baterijos
Atokiau nuo jūros kranto buvo įrengtos inžinerinės slėptuvės, katilinė ir priešgaisrinis rezervuaras
Įėjimas į požeminę slėptuvę
Pirmosios pozicijos slėptuvė
Pirmosios pozicijos kiemelis
Nišos amunicijai antroje pozicijoje
Čia dar šiek tiek matomos instrukcijos pabūklą aptarnaujantiems kareiviams
Pasukimo kampas
Mažas radinukas. Kažkokio prietaiso detalė
Trečia pozicija
Įėjimas į pozicijos slėptuvę. Vidus užverstas buitinėmis šiukšlėmis
Ketvirta pozicija
Antenos pagrindas tarp pozicijų ir tolimačio bokštelio
Tolimačio bokštelis
Vidus tuščias ir labai daug matęs
Horizontą jau beveik visiškai slepia spygliuočiai
Tolimačio bokšto konstrukcija kiek kitokia, nei įprasta matyti Latvijos pajūryje
