Artilerijos baterija Nr.27 Helo nerijoje

Data: 7 lapkričio, 2013

Kategorija: Lenkija

Kol kas vienintelė mano aplankyta stacionari artilerijos baterija, kurioje stovi apleistas, bet dalimis neišrinktas ir į metalo laužą nesupjaustytas artilerijos pabūklas, o pozicijos tarpusavyje sujungtos požeminiais koridoriais.

Maloniai nustebino ir tai, kad iš slėptuvių neišvilktos hermetinės durys, metalinės spintų durelės, ventiliacijos vamzdžiai. Į tolimačio bokštelį be jokių iššūkių galima užlipti originalia metaline laiptine. Jei dar visagaliai poilsiautojai šiukšles sugebėtų iki artimiausios šiukšlinės nusinešti, būtų idealu. Įvertinant tai, kad vien Helo pusiasalio smaigalyje buvo įrengta per 20 stacionarių artilerijos pozicijų, slėptuvių ir kitų fortifikacinių statinių, ši vieta taip ir kviečia sugrįžti dar kartą.

Helo nerija

Helo istorija

XIX a. pabaigoje pačiame nerijos smaigalyje buvo įkurtas pajūrio kurortas. Oficialiai jo atidarymas buvo švenčiamas 1896 metų birželio 21 d. (mes čia lankėmės po 114 metų ir 3 dienų), o po dviejų metų prasidėjo įspūdingo Kurhauzo statybos. Šiame nuostabiame poilsio kampelyje ramybę rasdavo garsus rašytojas Stefanas Žeromskis, kompozitorius Karolis Šimanovskis ir kiti žymūs to meto veikėjai. Deja, iš Kurhauzo neliko nė žymės, 1939 metais jis buvo visiškai sunaikintas.

Pusiasalio viršūnė turėjo ir svarbią navigacinę reikšmę. Dar XVI a. čia buvo pastatytas medinis švyturys „bliza“, kuris ištikimai tarnavo iki XIX a. pradžios, kada jį pakeitė tvirtesnis mūrinis brolis, pastatytas 1826 m. Jo likimas identiškas Kurhauzui. Tačiau verta paminėti, kad 1942 metais pastatytas švyturys veikia iki šiol, jį gali lankyti turistai.

Karinis periodas Helo pusiasalyje prasidėjo 1933 m., kuomet buvo nuspręsta pradėti tuo metu itin modernios ir galingos stacionarios artilerijos baterijos statybas. Jai buvo suteiktas kodinis numeris 31 ir suteiktas lenkų pakrantės artilerijos pradininko leitenanto Heliodoro Laskovskio vardas. Per keturis metus nuo 1935 metų, buvo įrengtos keturios pozicijos 152,4 mm kalibro Bofors pabūklams, du ugnies kontrolės bokštai, slėptuvės, priešlėktuvinės gynybos stotis. 1936 m. statybas užbaigė kariuomenės barakų ir virtuvės įrengimas.

1939-09-03. Vokiečių karo laivas apšaudo Helą

1939 metais pusiasalio gynėjams teko labai sunkūs išbandymai. Iš oro nuolat krito luftvafės mėtomos bombos, jūroje viešpatavo du galingi karo laivai Schleswig-Holstein ir Schlesien. Pagrindiniai vokiečių atakų taikiniai ir buvo Lakovskio baterija, vadovaujama kapitono Zbygnievo Pšybyževskio, bei 21-oji priešlėktuvinės gynybos baterija.

Nuožmūs pusiasalio gynėjai nepasidavė visą mėnesį, iki spalio 2 dienos. Tai turbūt ilgiausiai karo pradžioje gintas Lenkijos žemės lopinėlis. Po pasidavimo vokiečiai perėmė įtvirtintą Helo rajoną ir suremontavę atidavė savo laivyno žiniai.

Po karo pusiasalis nebuvo pamirštas ir jau 1948 metais buvo įsakyta įrengti naują stacionarią artilerijos bateriją, apginkluotą sovietiniais Б-13 artilerijos įrenginiais. Prieškariniai Laskovskio baterijos įtvirtinimai tam puikiai tiko, jose naujai įrengtos slėptuvės, ugnies kontrolės postai. Darbai truko iki 1957 m.

Naujoji baterija, kodiniu numeriu 27, buvo užbaigta 1955 m. Jos karinė užduotis buvo ginti Helo uostą. Tą turėjo užtikrinti keturi 100 mm artilerijos pabūklai Б-34, įrengti betonuotose aikštelėse, sujungtose požeminiais koridoriais. Baterijos ugniai kontroliuoti pastatytas naujas tolimačio bokštas.

1977 metais abi baterijas išformavo, objektus perėmė septintoji priešlėktuvinė eskadrilė. Galop, baigiantis XX amžiui miestelį paliko didžioji dauguma kariškių, prasidėjo naujas etapas.

Baterijos Nr.27 teritorija