Vilkyškiai arba prūsiškai Willkischken – daug matęs miestelis ant Jurbarko-Šilutės plento. Iškentėjo Prūsijos-Švedijos karą, išgyveno XVIII amžiaus marus, uostė iš Tilžės, dabar nešiojančios Sovestko vardą, į Smalininkus pūškuojančio siaurojo geležinkelio garvežio dūmus. Šiandien pro Vilkyškius link Rambyno kalno arba 18-os kamienų Raganų eglės kasmet pravažiuoja šimtai turistų, tačiau retas kuris stabteli senosiose miestelio kapinėse. O vertėtų.
Nors kapines sunku pavadinti lankytinu objektu, tačiau akys nori nenori krypsta į porą kryžių, kuriuos apgaubė didžiuliai medžiai. Ne ką mažiau įdomesni kryžiai su puikiai įskaitomais lietuviškais užrašais, pvz. „Czion ilsis Dieweje musu milims Tewas…“ Tokie ir panašūs užrašai išlieti ant puošnių, tvirto metalo kryžių šiose kapinėse. Datos ant jų žymi net XIX amžių. Yra ir nemažai prūsiškų.
Iš medžio „išaugęs“ kryžius
Ar medis išalko, ar kryžius pavargo?
Tilsit – Tilžė – Sovetskas
Prūsiškai
valkininkuos ira sanatorijos korpusas apleistas