Vokiečių fortifikacija Klaipėdoje. Dange ir Götzhofen baterijos

Data: 28 balandžio, 2014

Juodąja tvirtove žmonėse vadinamą Memel-Nord baterijos ugnies kontrolės punktą žino visi. Mažiau žmonių žino, kad plytinį antstatą ant jo surentė sovietų pasieniečiai, savo brangią „tėvynę“ su visom okupuotom teritorijom apvynioję spygliuota viela. Dar mažiau žmonių žino, kad vokiečiai Klaipėdos gynybai ruošėsi stropiai ir įrengė net septynias stacionasias artilerijos baterijas. Daugelis jų pasiekė mūsų dienas gana neblogos būklės, tačiau dėmesys jų išsaugojimui ateities kartoms yra beveik nulinis. Vienintelė Memel-Nord baterija Giruliuose nepailstančių istorijos entuziatų dėka atgyja, todėl į ją stengiuosi užsukti kaskart lankydamasis Klaipėdoje. Žiemą būdami Klaipėdoje be Memel-Nord užsukome apžiūrėti dar dvi.

Truputis istorijos

Tokio išplanavimo baterijų Klaipėdoje buvo net šešios

Pabandysiu nesivelti į politinius anų dienų aspektus, kam kada ir kodėl priklausė Klaipėda. Planas apginkluoti teisėtai Vokietijai priklausiusias Baltijos pakrantes buvo sudarytas 1939 m. Tų pačių metų liepos 10 d. vyriausioji karinio jūrų laivyno vadovybė nusprendė sumontuoti Klaipėdoje stacionarias artilerijos baterijas. Įrengimo darbai turėjo būti baigti 1942 m.
Pabandykim įsivaizduoti kaip iš išorės atrodė veikianti ir paruošta Klaipėdos gynybai stacionari artilerijos baterija. Ilgą laiką, nepakapstęs giliau, galvojau, kad pabūklai tiesiog visu gražumu stovėdavo savo pozicijoje tik su priekiniu šarvo skydu. Pasirodo, tokio tipo stacionariose baterijose pabūklai ir juos aptarnaujanti įgula būdavo apsaugoti gana elegantišku visą pabūklo kiemelį dengiančiu plieniniu gaubtu. Štai keletas nuotraukų iliustruojančių šį įdomų faktą.

Baterijos tolimatis (Flak-Entfernungsmessgerät)

Rusų kareivis apžiūrinėja pabūklo poziciją

Klaipėdoje numatytos įrengti baterijos (paspaudę ant pavadinimo pamatysite tikslią vietą žemėlapyje):

Memel-Nord (Brommy) – 4 x 15 cm SKL/45 in MPLC/13 pakrantės baterija;
Memel-Süd (Jachmann) – 4 x 15 cm SKL/45 in MPLC/13 pakrantės baterija (nebaigta statyti, neišlikusi);
Nordmole – 4 x 8,8 cm SKC/30 priešlėktuvinė baterija;
Dange – 4 x 8,8 cm SKC/30 priešlėktuvinė baterija;
Löllen – 4 x 8,8 cm SKC/30 priešlėktuvinė baterija;
Götzhofen – 4 x 8,8 cm SKC/30 priešlėktuvinė baterija;
Schweinsrücken – 4 x 8,8 cm SKC/30 priešlėktuvinė baterija;
Seestrand – 4 x 8,8 cm SKC/30 priešlėktuvinė baterija;

Dange (Tauralaukio) baterija

Dange baterijos vieta (1939 m. žemėlapis + ortofoto, pažymėta raudonai)

Ši baterija nukentėjusi turbūt labiausiai iš visų, bet ne mažiau įdomi už kitas. Jos statybai vieta išrinkta ne šiaip sau – pažvelgę į tarpukariu sudarytą žemėlapį nesunkiai galime pamatyti, kad tam tikslui pasirinkta aukščiausia kalva apylinkėse, virš jūros lygio pakilusi 31 metrą. Baterijos apžvalgai į pagalbą pasitelksiu Armino Štuopio straipsnio „Kranto ir priešlėktuvinės (flak) artilerijos baterijos Klaipėdoje: bandymai datuoti statybų laikotarpį“ ištrauką. Prieš kelerius metus Tauralaukyje, buvusių kolektyvinių sodų teritorijoje, pradėjus statyti individualių gyvenamųjų namų rajoną, tvarkyti jo aplinką, statybininkai susidūrė su nenumatyta kliūtimi – gelžbetoninių Flak baterijos statinių liekanomis. Jų apžiūra parodė, kad dalis šios baterijos, greičiausiai gyvenamosios ar (ir) energetinės paskirties bunkeris(-iai) bei dalis pabūklų aikštelių buvo susprogdintos ir užkastos gruntu. Tokią versiją patvirtina sprogimo nutrauktai armatūrai būdingos pažaidos: strypuose suformuoti „kakliukai” (dėl plastinės deformacijos ištįsęs metalas). Viename susprogdinto statinio gelžbetoniniame išorinės sienos fragmente buvo aptiktos pabūklų šaudmenų gilzių liekanos.

Šis gelžbetonio luitas nėra supleišėjęs ar kaip kitaip pažeistas, jo paviršiuje išliko sveikas vidinės teptinės hidroizoliacijos (Klaipėdos baterijoms būdingas sprendimas) sluoksnelis. Todėl galima daryti išvadą, kad šių gilzių liekanos (jų galai su įsuktomis kapsulėmis) į gelžbetoninę konstrukciją pateko ją betonuojant. Išėmus septynių pastebėtų ir arčiausiai betono paviršiaus buvusių gilzių liekanas, įsitikinta, kad prieš patekdamos į betoną šios patyrė milžiniškos galios terminį-mechaninį poveikį. Gilzių galas iš storo (1CH-15 mm) ir standaus metalo smarkiai deformuotas, susuktas, kapsulė – išversta ar užlydyta, gilzės cilindrinės sienelės sulankstytos ar nuplėštos. Tokias pažaidas ir deformacijas tegalėjo sukelti sprogimas. Išėmus gilzių liekanas iš betono luito, įsitikinta, kad jos į klojinius pateko jau aprūdijusios: tankiame betone, kuriame plienas paprastai nekoroduoja, liko rūdžių atspaudų. Į dalies sprogimo suraitytų gilzių vidines ertmes betono mišinys nepateko, jos buvo iš dalies užpildytos žemėmis (gruntu). Tai patvirtina prielaidą, kad šaudmenų liekanos kažkurį laikotarpį mėtėsi netoli statybos aikštelės ir į betono klojinius buvo sumestos vėliau. Nuvalytų gilzių liekanų paviršiuje gausu kryptingo terminio skeveldrinio poveikio metalo paviršiuje požymių – gilios skeveldrų braukimo žymės, išlydyti grioveliai arprisilydę metalo lašai, smūgių į suminkštėjusį plieną žymės. Šie požymiai patvirtina, kad gilzės (Flak pabūklų šaudmenys) buvo patekusios į uždaroje erdvėje (bunkeryje ar sandėlyje?) įvykusio sprogimo epicentrą. Neaišku, kodėl šio sprogimo pasekmes – šaudmenų liekanas – reikėjo slėpti gelžbetonyje, tačiau pagal gilzių skersmenį ir išlikusius užrašus ant jų galima identifikuoti amunicijos paskirtį ir, svarbiausia, pagaminimo metus (1941 m.). Deformuotų gilzių skersmenį matuoti nepatogu, todėl galima paklaida. Akivaizdu, kad jos buvo vientisų šaudmenų (parako užtaiso dalis gilzėje ir sviedinys sujungti) dalimi ir skirtos 10,5 cm kalibro pabūklui S.K.C 33 arba, kas mažiau tikėtina, tokio paties kalibro pabūklui S.K.C 32. Jei ant gilzėse įsuktų kapsulių iš tikro užrašyti jų gamybos metai, tai susprogdintos baterijos statinys negalėjo būti pastatytas anksčiau už šaudmenų gamybos datą. Žinoma, tai nereiškia, kad ši baterija nefunkcionavo prieš pagaminant šaudmenis – atskiri jos statiniai galėjo būti statomi skirtingu laikotarpiu.

Iš šalies baterijos likučiai atrodo kaip apleista statybvietė

Pabūklo pozicija

Susprogdintos dalies apžiūra itin sudėtinga – labai sunku prasibrauti per krūmus

Götzhofen baterija

Götzhofen baterija iš šalies net žiemą vos pastebima

Lypkių gatvėje esanti baterija puikiai išlikusi. Tiesą sakant, iki pirminės būklės jai toli kaip iki mėnulio, bet praktiškai visi statiniai pažeisti minimaliai, iš vidaus susprogdintas ir žemėmis bei betono nuolaužomis užpiltas tik tolimačio kazematas. Pabūklų pozicijos taip pat pilnos žemių, šiukšlių ir menkaverčių augalų. Vidinės patalpos šiaurės-rytų dalyje šiek tiek apsemtos lietaus vandeniu. Beveik visur pilna šiukšlių, ypač padangų. Lauke tvyro keistas šlykštus kvapas, sklindantis iš kažkurios laisvoje ekonominėje zonoje (LEZ) esančios įmonės. Baterija taip ir prašosi geros talkos.

Beje, į LR kultūros vertybių registrą baterija kažkodėl nėra įtraukta. Baisu, kad besiplečiant LEZ nebūtų su žeme sulygintas ir šis istorinis paveldas – iš greta buvusio Lypkių kaimo jau iškelti gyventojai.

Buvusio tolimačio vieta užversta