Apleista kaimo mokykla

Dar nespėjus pasidalinti visais praėjusių metų potyriais ir aplankytais objektais, nauji metai prasidėjo malonia išvyka į niekam neįdomų kaimą su jaukia dar neišdraskyta mokykla. Oras nelepino – už lango beveik -20 laipsnių, mokyklos viduje taip pat -17, bet didžiausia įspūdį paliko ne temperatūra, o tai, ką pamatėme viduje.

Vos įžengę pro pagrindines duris sukame į lietuvių kalbos kabinetą, kur kampuose susispietė trys literatūrininkai, Maironis a.k.a. Jonas Mačiulis, A. Baranauskas ir rūstaus stoto S. Daukantas.

Trys literatūrininkai

Mokyklos pietiniame kampe – didelis ir ryškus kabinetas su dailiu mokytojo stalu ir galybe mokyklinių artefaktų.

Didžioji klasė

Pravėrus pirmas pasitaikiusias spintos duris nudžiugina mokyklos istorinis lobynas – klasės žurnalų (dienynų) archyvas. Užrašai išduoda, kad ši aštuonmetė mokykla 1958-1959 metais trumpam buvo virtusi septynmete. Beje ši mokykla veikė nuo 1952 iki pabaigos, kuri atėjo jau beveik prieš 10 metų.

Klasės žurnalų archyvas

Labai įdomu pažiūrėti kaip jaunieji kaimo hipiai mokėsi 1979-ais. Gramatika ir rašymas, akivaizdu, buvo menkai kultivuojama mokslo šaka. Dominuoja stiprus trejetas. Nepamirškim, kad tuo metu buvo penkiabalė sistema. Atvertęs kūno kultūros skyrelį tikėjausi nenužudomo penketo – žmonės gi prie ūkio, ropę rauna, raumenį augina. Bet kur tau… Tas pats. Nors trejetas – gražus skaičius. Gal dėl to.

Klasės žurnalas

Spintelė su užrašu Katalogai baisiausiai vilioja. Vaikystėje buvau nepagydomas skaitytojas – be vandens ir maisto būčiau drąsiai bibliotekoje savaitę išgyvenęs, todėl tokį norėčiau turėti namie. Galėčiau kas rytą klūptelti praeidamas – kaip prieš altorių.

Katalogai

Ant mokytojo stalo guli keista rankų darbo knygelė į kurią akivaizdžai sudėta nemažai meilės. Pažiūrėkim, kas ten suraityta.

Viliojanti knyga ant mokytojo stalo

Atverčiu ir mėgaujuos. Taigi čia tas pats į gyvenimo pabaigą nupiepęs ir visiškai nususęs, vienoje šalyje geltonai pavasariais padažomas žmogus-mumija, Ijičius Uljanovas. Kaip šiandien pamenu tuos narsius tarybinio darželio laikus, kai auklėtojoms pradingus už durų žaisdavom itin vyrišką žaidimą „Kas apspjaus Leniną“. Užduotis įveikiama tik stipriausiems ir atkakliausiems, nes ta galva ant vinies kabėjo pačiam paluby. Net gėlių vazonų taip aukštai nekabindavo, o mes pypliai, ūgio vidurkis – vos metras…

„Paprastas kaip tiesa“

Geometrija

Primityvus elektros generatorius

Mokykloje matyt būta gabių mokinių. Tokią mechanizuotą dar ir dabar beveik veikiančią meškutę gyvai mačiau pirmą kartą. Spaudžiu dešinę kūrėjui.

Sėsk meškute ant vinukų

Kaimo vaikai privalėjo žinoti kaip atrodo jūros ežys, nors galimybės pamatyti tokį gyvai neturėjo praktiškai niekas.

Jūros ežis

Žinios turi būti praktiškos

Labai praktiškos

Spintoje pamatęs dėžutę su užrašu SAUSIO 13-oji tikėjausi ten rasti kokios intriguojančios medžiagos, bet viduje buvo tik kaspinėlis ir žvakė. Viskas ir taip aišku.

Spinta Nr.3

Sklinda gandai, kad šiame kaime gyveno keistuolis, kuris kartu nešiodavosi varlę. Vieną gražią dieną keistuolis pasimirė. Varlė liko rymoti ant kapo, kol ir pati padvėsė. Geri žmonės jos kauliukus įkišo į stiklo dėžę ir lig šiol pasakoja legendas apie ištikimybę ir prieraišumą.

Vis dar laukia šeimininko

Kažkaip prisiminiau Mažylį ir Karlsoną…

Tai ką mato orų mergaitės

Mokytojo kabinetas

Mažame mokytojo kabinetuke be gausybės vadovėlių radau dar niekad nematytą daiktą – algebros vinilą. Įdomu būtų paklausyti.

Algebros plokštelė

Visi mokyklos vadovėliai vienoje spintoje

Kažkoks stebuklas pirmokams

Vienas kabinetas skirtas mokyklos muziejui

Termometras nesugedęs. Viduje -17 laipsnių šalčio

Skersvėjis

Žmonės, kurie turi mažai, labiau vertina atrodo nereikšmingus dalykus, todėl nebuvo nuostabu rasti šį kuklų kampelį, į kurį mokiniai iš pakampių ir netgi šiukšlynų sutempė krūvą įdomių dalykų, neabejotinai susijusių su apylinkių istorija.

Muziejaus eksponatų kampelis

Baudžiavos laikus menanti cukrinė

P.S. Baudžiava, jei ką, panaikinta 1861 m.

Saganėlis

Natiurmortas su grėbliu

Videlčius – šakutė

Paliekame muziejaus kabinetą

Didelę pirmo aukšto dalį užima universali sporto salė, kurioje turbūt ir senelis Šaltis, ir Kalėdų senelis ne vienam vaikui kojas bešokdamas nutrypė.

Sporto salė

Laiptai kviečia į antrą aukštą

Nedidelis kabinetas antrame aukšte

Jei neklystu, kiekvieną mokyklso kabinetą šildydavo didelis pečius (sorry, VLKK). Užsimerkęs net įsivaizduoju kaip skaniai kvepėdavo prikūrentos klasės, o šurmuliui nutilus girdėdavosi spragsinčios malkos…

Biblioteka

Star Wars: The Force Awakens

Kiaurai

Stereo pečius

Lubos atsilupo

Kepimo kabinetas

Suprask, apskretėliai yra nesveiki

Palėpės slėpiniai

Dalimis arba keičiu į zaporožietį

Jaukiausias kabinetukas antrame aukšte. Su tokiu vaizdu per langą, čia net apsigyventi norisi

Vaizdas per langą

Per langą matosi dirbtuvės ir tualetai. Tualetų nebeviešinu, o dedu į tualetų archyvą. Kadanors išleisiu tualetų nuotraukų albumą, tapsiu didžiu šiuolaikinio „meno“ menininku ir išgarsėsiu visame pasaulyje.

Dirbtuvės

Išdrožk man buratiną

«Ну, Заяц, [ну,] погоди!»

Šiam kartui tiek. Kaip atrodo mokykla iš išorės nežinau ir nenoriu žinoti. Nors ką aš čia meluoju – nededu nuotraukų, nes, kaip sakė geras mano bičiulis: Семья не без уродов.