Vasara baigėsi, naktis ateina greičiau. Planavome išnaudoti besileidžiačios saulės šviesą, bet mišką pasiekėm jau visiškoje tamsoje – tądien lyg užburtai viskas ėjo ne pagal planą…
Mistiškai vaiduokliška vakaro istorija
O prasidėjo viskas taip. Susitarėme susitikti penktą vakaro, bet dėl keistai didelių spūsčių susitikome prieš septynias. Bevažiuojant prisiminiau, kad palikau visus prožektorius, o tamsoje be jų – kaip be rankų. Kol suvažinėjom, praradom dar valandą – jau visiškai tamsu. Bėdos tuo nesibaigė – privažiavę vietą, kurioje dar niekad nebuvome, tamsoje su kuklia navigacija nesugebėjome nustatyti tikslios vietos patekimui į stovyklos-profilaktoriumo teritoriją. Jau buvome beveik pasidavę, kai lyg Dievo pasiųsti angelai tamsoje pasirodė žmonės – jauna vietinė šeima išėjusi naktiniam pasivaikščiojimui su mažu vaiku ir dideliu šunimi (buvo mažų mažiausiai keista sutikti juos tokiu metu). Jie draugiškai parodė mums kelią, prieš tai prigąsdinę atvirais šuliniais ir klaidžiu mišku. Galų gale tikslą pasiekėme.
Buvome dviese, abu fotografuojam. Kad netrukdyti vienas kitą išsiskirstėme. Paslaptinga naktinė atmosfera apleistame pastate darė savo. Neskubėdamas vaikštinėjau -pasistatau trikojį, fotografuoju ir lyg kokia šmėkla matymo ribose prabėgo šviesulys. Pasukau galvą – ir vėl! Galvoje mintis – nejaugi iš tiesų gali vaidentis? Po to atidžiai viską nužvelgiau ir viskas paaiškėjo – aš stovėjau tokiu kampu, kad prožektoriaus ant galvos spindulys krito tokiu kampu į fotoaparato ekranėlį, kad blyksnis retkarčiais prabėgdavo kažkur šalia manęs… Dar vaiduokliškiau visiškoje tyloje skambėjo visi garsai – tai kolega kitame aukšte užlipdavo ant kokio daikto, tai kažkas už nugaros girgžėdavo. Bet blaivi galva automatiškai viskam rasdavo paaiškinimą ir toliau ramiai ieškodavau kampų kitam kadrui.
Trumpai apie stovyklą-profilaktoriumą
1981 metais užbaigta pionierių stovyklos-profilaktoriumo “Sigma” pirmosios eilės statyba. Prie jos šauniai padirbėjo remonto-statybos cecho kolektyvas. Profilaktoriume neatsitraukiant nuo gamybos dvidešimt keturias dienas galima (ką galima? – aut. pastaba) prie puikaus Balžio ežero žalių pušų prieglobstyje. Kambariai šviesūs, erdvūs, po 2-3 vietas, visi patogumai. Medikai, patikrinę atvykusio ilsėtis ir gydytis sveikatos būklę, reikalui esant, paskiria įvairias procedūras, pvz., vonias, masažą, medikamentinę terapiją. Profilaktoriume veikia stomatologinis kabinetas, kuriame ne tik gydomi, bet ir protezuojami dantys. Pravedama gamybinė mankšta. Veikia vandens procedūrų kabinetas su plaukymo baseinu. Be to, kad pacientai galėtų atsikvėpti po dienos darbų įtampos, profilaktoriume organizuojamos įvairios pramogos, žaidimai, demonstruojami kino filmai.
Propagandinis tekstas iš čia.
Dviejų korpusų pastato stogai įsikirtę į naktinį dangų
Pirmo aukšto koridorius
Vyr. gydytojas vis dar vasaroja (tuo metu matyt buvo išėjęs vizituoti)
Puodas, žvakė ir vanduo
p. Žilinskas ilsėjosi dėl smegenų veiklos sutrikimo
Lipam aukštyn
„Video killed the radio…”
Madingos užuolaidos
Dokumentai
Komentarai vokiškai… ???
Pertraukėlė
Grafinas
„Tualetavas“ vaiduoklis
Kušetė
Rūbinėlė duše
Civilinė sauga
Bardakas
Slidė
Tušti istorijos lapai
Įėjimas į kitą korpusą
Palėpė
Kiauras stogas
Atliekų neliko…
Kabinetas
Visa tiesa
Saldžių sapnų
…o mes grįžtam atgal į mišką
Už pasidalinimą lokacija ačiū Polobubijui.
Dar šiek tiek nuotraukų pas Mantą iš „Miesto vitrinos“.
Kompaniją palaikė draugas iš guli.lt
