Ilgai dvejojau ar verta užsiminti apie šią daugelio užmirštą seno ir praktiškai nebenaudojamo kelio atkarpą, bet štai vieną vakarą bešmirinėdamas po senų Vilniaus nuotraukų archyvus sustojau ties kadru, kuriame matosi vingiuota kelio atkarpa su nuostabia panorama. Nustebau, nes tokio vaizdo Vilniaus apylinkėse nesu matęs. Įsižiūrėjęs pamačiau upę, vėliau ir pats kelio vingis kažkoks nesvetimas pasidarė. Patikrinu žemėlapį, iš tiesų – tai senojo Vilnius-Kaunas kelio atkarpa.
Tuo metu, įveikus šią vaizdingą atkarpą, kelias iškart už Panerių koplyčios šakodavosi ir vesdavo per Lentvarį į Naujuosius Trakus. Pasukus dešiniau už poros kilometrų atsiverdavo Grigo Kureco inžinerinis stebuklas – modernus popieriaus fabrikas su įspūdingu kanalu ir dar įspūdingesniu akveduku. Šiek tiek kairiau – kelias, kirtęs geležinkelį, išnirdavo prie nuostabaus Eduardo Fransua Andrė parko. Pasukus piečiausiai maršalo Pilsudskio traktas driekėsi toliau Lenkijos link.
Maršalo Juzefo Pilsudskio traktas. 1931 m.
Nuotrauka matomai reprezentacinė, kaip įmanoma išdailinta to meto retušavimo priemonėmis.
Šiuo metu tokio vaizdo pamatyti neįmanoma, ne tik kelią, bet ir visą šią panoramą slepia miškas ir brūzgynai, kurie nori nenori primena vaikystėje skaitytas knygas apie plėšiką Hocenplocą, pakelėje tykantį lengvo grobio. Keliu praktiškai niekas nebesinaudoja. Kol pamažu suvaikščiojau į viršų ir grįžau atgal sutikau tik vieną turistą keliajantį dviračiu ir susimojavau su enduro žirgą burzginančiu motociklininku. Kaip turistinis objektas kelias nėra populiarus, todėl jo priežiūrai skiriama labai mažai dėmesio.
Būtų nuostabu, jei panorama iš senos nuotraukos vėl atgimtų. Be abejo, vaizdas jau būtų visiškai kitoks: apačioje prie upės įsikūręs pramoninis Jankiškių rajonas, tolumoje, ant plynaukštės – Karoliniškės, šlaite – Lazdynai.
1934 m. žemėlapio fragmentas
Grindinys grįstas akmenimis
Retai naudojamas kelias gerokai apsamanojęs
Dabartiniai vingiai vargu ar primena vaizdą iš senos nuotraukos
Kelią iš abiejų pusių apgaubė brūzgynai
Kadaise balti kelio stulpeliai apsamanoję slepiasi krūmuose
Stulpelio viršus
Kai kurie, neatlaikę drėgmės ir šalčių, ima byrėti
Skylės atitvarams
Kai kur kelias pristinga grindinio akmenų
Yra vietų kur kelią išplovė vasarinės liūtys
Akmenys nušliuožė į pakalnę
Kažkas kukliomis pastangomis stengiasi pristabdyti kelio irimą
Nebenaudojami laipteliai į Panerių koplyčią
Kryželis ant koplyčios durų
Kapeliai prie koplyčios
Sunku patikėti, kad čia kažkada buvo vienas judriausių kelių, vedančių iš Vilniaus
Žiūrint į tokį dilgėlyną, man, švelniai tariant, darosi gėda…
