Atsarginis karinio laivyno komandinis punktas a.k.a. „Gorškovo vasarnamis“

Data: 7 vasario, 2014

Kategorija: Liepoja

Jei tiksliau, rusiškai pavadinimas skambėtų «дача Горшкова». Prieš du dešimtmečius buvęs superslaptas objektas, dabar gerokai sunykęs, tačiau vis dar turi savito žavesio. Tai turbūt didžiausias požeminis statinys Liepojoje, ir vienas mano mėgstamiausių.

Lankiausi čia keturis ar penkis kartus ir kiekvienas jų buvo vis kitoks ne tik dėl skirtingų metų laikų. Pirmas kartas, kuomet pirmą kartą važiavau susipažinti su Liepojos karine praeitimi buvo nelabai sėkmingas. Miško keliukais sėkmingai nuvingiavus į vietą ir jau nusileidus į požemį teko apsisukti atgal, ne tik dėl iš komandinio punkto besiveržiančių dūmų, bet ir labiau išgąsdinusio panosėj išdygusio šnypščiančio sugadinto deguonies baliono, kurį paliko tik ką dingę metalo vagys, kuriuos dažniausiai vadinu aborigenais. Tuomet apžiūrėjom tik katilinės ir generatorinės patalpas.

Vienas iš įdomesnių prisiminimų – kuomet žiemą nuo šiaurinių įtvirtinimų čia nubridome pėsti. Nusileidome į požemius ir išsiskirstėm kas kur, kad netrukdytumėm vienas kitam fotografuoti. Vienoje iš patalpų randu įėjimą į sandėliuką užremtą medžio drožių plokštės gabalu. Patraukiu plokštę, o ten, sandėliuke, kur bepasisuksi – vientisa šiukšlių masė, ant sienų kaba keliolika murzinų rūbų komplektų. Tamsoje dairausi į kairę, į dešinę ir netrukus šiukšlių krūvoje pastebiu kažką lėtai judant. Bandau įžiūrėti kas ten, kol po kelių sekundžių iš tos šiukšlių sriubos išnyra murzinas veidas. Nepasimetęs Veido klausiu ar mes jam netrukdom, jis sumurma, kad ne. Dar pasidomiu, ar jį vėl uždaryti ta medžio drožlių plokšte. Veidas atsako, kad ne ir griūna atgal į murziną sapnų pasaulį… Štai toks netikėtas radinys už poros gerų kilometrų nuo gyvenamos miesto dalies nusprendė peržiemoti.

Istorija

Po karo Liepoja tapo viena svarbiausių Baltijos laivyno bazių. Čia švartuodavosi povandeniniai laivai, eskadriniai minininkai, minų traleriai, vandens teritorijų ir pakrantės apsaugos laivai. Gamykla „Tosmare“ specializavosi karinių ir povandeninių laivų remonte. Liepojoje buvo dislokuotas sunkiai suskaičiuojamas įvairiausių karinių dalinių kiekis. Šiaurinę miesto dalį sudarė ištisi kariniai miesteliai, kareivinės, sandėliai, pakrantės ir zenitinių baterijų pozicijos. Ten pat 1950-ųjų pradžioje buvo pastatytas atsarginis (apsaugotas) Baltijos laivyno komandinis punktas, labiau žinomas šmaikščiu „Gorškovo vasarnamio“ slapyvardžiu. Šis pavadinimas pavadinimas siejamas su tuo, kad TSRS karinių jūros pajėgų admirolas Sergėjus Gorškovas į šį tylų užkampį dažnai atvažiuodavo vasaroti. Netoli atsarginio komandinio punkto specialiai Gorškovui buvo pastatytas jaukus kotedžas, kuriame jis apsistodavo besilankydamas Liepojoje.

Tikslios buvusio kotedžo vietos nepavyko nustatyti, nes po Rusijuos kariuomenės išvedimo prasidėjo nevaldomas buvusių karinių objektų grobtymas, ardymas ir daugelis, ypač smulkesnių statinių, ne tik tarybiniais, bet ir caro laikais statytų, virto griuvėsių krūvomis.

Verta paminėti, kad atsarginio komandinio punkto statyboms buvo panaudota XIX – XX a. sandūroje įrengta slapta požeminė amunicijos laboratorija. Buvęs požeminis statinys išplėstas beveik dvigubai, įrengtas požeminis dviejų aukštų priestatas, moderni katilinė ir autonominis elektros tiekimas. Objekto vieta parinkta neatsitiktinai. Nežinant, klaidžiais miško keliukais pirmą kartą objektą rasti gana keblu. Iš oro net šiuo metu pastebima tik šiukšlių krūva prieš įėjimą.

Įėjimas į požeminį atsarginį komandinį punktą