Ar dar prisimenat kokiom neprognuozuojamom trajektorijom ant virtuvės linoleumo lakstydavo šis latviškas mėnuleigis? Kaip kaitrinių 3,5V lempučių šviesa žaižaruodavo po peršviečiamu jo kupolu? Taip, tai buvo vienas geriausių žaislų kokius turėjau. Žvelgiant į lūžtančias dabartinių krautuvių lentynas kartais su pavydu nuryju susikaupusias seiles. Tada pasirinkimas buvo ženkliai kuklesnis. Iš dalies gerai – išmokome džiaugtis tuo ką turime, lavinome fantaziją perdarinėdami tuos pačius žaislus. Iš kitos pusės, mintis buvo kur kas galingesnė: mažas pasirinkimas – maži ir norai. Eilinio piliečio gyvenime buvo nubrėžta aiški linija: gimsti, mokais, dirbi ką išmokai, miršti. Tėvynė davė, Tėvynei turi ir atiduoti.
Jūroje skendo saulė. Be galo tylus Latvijos pajūrio pušynas šešėlyje slėpė dviejų laiptinių dviejų aukštų, ne itin erdvų daugiabutį. Iki Ventspilio 35 kilometrai, o aplinkinės gyvenvietės išsidėsčiusios taip retai, kad net jų šunys nesusiloja. Pušynas matė daug: nuo artilerijos iki raketų. Stacionarią pakrantės artilerijos bateriją Nr.40 keitė mobili, vėliau mobilią keitė raketos S-125 (ne tos, kur į mėnulį, neprisisvajokim).
Prieš TSRS žlugimą karinis dalinys turėjo numerį: в/ч 29994 (ОРЛР – atskira radiolokacinė kuopa). Vaikinai tarnavo. Grįžę iš lengvos tarnybos pajūryje girdavosi plekšnes tiesiog rankomis jūroje gaudę. Karininkai čia ir šeimas buvo atsigabenę, vaikučius augino, mokė rašybos ir meilę Tėvynei ugdė. „Aš būsiu gydytoja! Aš būsiu mokytoja! Aš būsiu Gagarinas! O aš laukus kultivuosiu!“ – vienas per kitą kieme spiegdavo vaikai.
Jų balsai jau seniai pasiklydo pušų tankmėje, nuo sienų laikraščiais paklijuoti tapetai atsilupo. Tik rūsyje naujamečius linkėjimus dar saugo vienišas apsnūdęs šikšnosparnis.
Ryšininkų emblema, siuvama ant rankovės (naudota 1960-1991 m.)
Žurnalas «Коммуни́ст Вооружённых Сил»
Paskaitykim, kas tarnavo 1989 m.
Štai tokį siuntinuką Vasia gavo iš Omsko
Ir Serioža gavo kelis šliosus vytintos
Šlakelis ketčupo sprangiam kąsniui suvilgyti
Dabiska Kafija (Natūrali kava)
Grietinėlės milteliai (nepamenu tokių…)
Liūdi drambliukas. Kur čia neliūdėsi? Tiek metų niekas nežaidžia
O štai ir A. A. Maestro pakampėj įsitaisęs! Lets kamon! Tave aš kasdieną kabinoj matau!..
Lenino špargalkė smegenų pudrintojams
Naujametiniai linkėjimai iš Mariupolio, Donecko srityje