Tankas Dirvonėnuose

Autorius:
Kategorija: Visa Lietuva

Lietuvoje nebeliko miestuose ir miesteliuose ilgas plienines nosis atstačiusių tankų, iškilmingai nutūpusių ant betoninių pjedestalų. Ne vieną jų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išsivežė besitraukianti sovietų kariuomenė. Tačiau keletas eksponatų dar liko. Vienas jų – Dirvonėnuose, Šiaulių rajone.

Pasakojimą apie tanko likučius Dirvonėnuose pradėsiu iš toli. Pirmiausia, pagrįsdamas faktą, kad ne viename Lietuvos mieste stovėjo šlovingą, milijonus gyvybių kainavusią pergalę menantys tankai – išvaduotojai. Vienas žinomiausių – Viliaus Orvido sodyboje Žemaitijoje lyg laikinai priparkuotas sunkusis tankas IS-2.

Vyresni kauniečiai iki šiol pamena tokį patį IS-2, stovėjusį prie VI-ojo Kauno tvirtovės forto. Tiesa, šis tankas pirmiausia buvo eksponuojamas sodelyje priešais dabartinį Karo muziejų. Jis ten nutūpė 1961 m., įamžinant Kauno „išvadavimą“ ir buvo neva vienas pirmųjų tankų 1944 m. įvažiavusių į Kauną. Nes juk nerašysi, kad įvažiavo vienas antrųjų ar dar kitą dieną.

Sunkusis tankas IS-2 prie Karo muziejaus bei VI forto Kaune

Kur jis prapuolė? Išsamų atsakymą pateikia daktaras (mokslų) Andriejus Stoliarovas. „1993 m. liepos 29 d., išvedant Rusijos kariuomenę iš Lietuvos, tankas buvo užkeltas ant geležinkelio platformos ir rugpjūtį išvežtas į Rusiją, į karinį dalinį Nr. 68054 Kubinkoje, prie Maskvos. Nors šiame muziejuje yra ar buvo nemaža dalis trofėjinės karinės technikos iš Pabaltijo valstybių, visgi šiam istoriniam „artefaktui“ Kubinkoje vietos tarp pasididžiavimo vertos technikos neatsirado. Tačiau ilgainiui prabuvęs niekam nereikalingas tankas buvo „prikeltas“ naujam gyvenimui ir kaip „tankas išvaduotojas“ ar „analogų neturintis“ tankas, o gal „šlovingai praeičiai“ įprasminti dar kartą buvo panaudotas. Manytina, kad 2005 m. Nižnekamske (Tatarstanas, Rusija) ant postamento buvo pastatytas sunkusis tankas IS-2. Labai tikėtina, kad tai tas pats iš Kubinkos atgabentas tankas. Tai matyti iš žymių ant bokštelių, angos apatinėje tanko dalyje ir lentelės (liko muziejuje) tvirtinimo žymių, kurioje buvo įrašas, kad „Vaduojant Tarybų Lietuvą iš vokiškųjų fašistų okupacijos, šis tankas gvardijos 14-jo siunkiųjų tankų Kauno pulko sudėtyje, vienas iš pirmųjų 1944 m. liepos mėn. 31 d. įsiveržė į Kauno miestą“.“

Dirvonėnai

Dirvonėnai

Jei esate tik kažką girdėję apie Kuršėnus, gaunate šešetą. Na, o jei žinote, kad tiesiu kaip strėlė plentu iš Kuršėnų pasieksite Dirvonėnus, rašau dešimtuką. Taigi, įsivaizduokite – karo pabaiga. Vokietukų kojinės jau sutrintos, veidai išvargę, papilkėję, šokoladas nebedžiugina, geros dešros nebėra – ji gaminama iš žirnių ir popieriaus, tačiau tvarka yra tvarka, o įsakymas yra įsakymas. Į vakarus lyg zombiai šiuolaikiniuose žaidimuose veržiasi rusais save pristatantys kareivukai, surinkti iš visų sąjungos pakraščių. Vaduoja motiną Tėvynę. Kas antras siauraakis – tipinis rusas (atsiprašau, nieko įžeisti nenoriu, tai tik veido bruožai). Vokiečių žvalgyba juos užuodžia anksčiau nei pamato – pažastinio ir kojinio prakaito kvapas persisunkęs naminio spirito molekulėmis bei pasipildęs prasto tabako aromatu sklinda taip toli, kad gali lygiuotis su banginių komunikavimo ypatybėmis. Ryto rūke cypsėdamos braška penkios metalinės dėžutės, tai rusų pasidižiavimas – atrieda tankai T-34. Vienas priekyje, keturi kiek atokiau, išsirikiavę viena linija rieda tolygiu frontu per tik ką užsėtus Juozapiškės laukus. Grupės vadas nė neįtaria, kad juos seniai pastebėjo šviesiaplaukis priešas geometriškai taisyklingu žandikauliu ir randu ant skruosto. Pirmojo tanko vadas, kitapus raguvos pastebi snūduriuojantį vikrųjį Pz. IV negrabiai priparkuotą pakrūmėje. Patikėjęs lengviu grobiu tankų grupei leidžia priartėti nesaugiu atstumu. Vos tik pirmasis tankas ima leistis nuokalne į raguvą, iš kairiojo flango, nuo ežero pusės, netikėtai atskrieja užmaskuoto 88 mm pabūklo užtaisas ir lyg butelio kamštelius nuspriegia visų keturių iš paskos viena linija važiavusių tankų bokštelius. Vaizdas toks, lyg milžiniškos viryklės ėmė spirginti visu pajėgumu. Spragsi užsiliepsnojusi amunicija, per bokštelių vietose žiojėjančias skyles lyg popkornai ima skraidyti dalimis suplėšyti tankistų gabalai. Likęs vienas grupės vadas nurodo padidinti greitį, tikėdamasis kirsti raguvą, nukauti pastebėtą panzerį ir pasislėpti už jo esančiame miške. Urgzdamas visu pajėgumu dvylikos cilindrų variklis su milžiniška energija užsviedžia tanką ant šlaito – šoninės ugnies pavyko išvengti. Vado nuostabai, prieš nosį atsidūręs Pz.4 stovi paliktas be vikšro ir net nesiruošia gintis. Beliko saugiai pasiekti miškelį. Iki jo 500 metrų… 300 metrų… 150… Eglyne blyksteli, tankų grupės vadas dar spėja pamatyti ugnies kamuolį, bet garsas jo nespėja pasiekti – jis jau nieko nebejaučia. Atlėkęs sviedinys įskriejo tiesiai vamzdžio vidun ir atsimušęs į šūviui paruoštą užtaisą sukėlė dvigubą sprogimą. Visi įgulos nariai sprogimo slėgio buvo sutraiškyti akimirksniu. Nebelaukdami neišvengiamo rusų pastiprinimo vokiečiai tyliai pasitraukė Mėmelio link.

Degantis tankas T34

Tai, deja, yra mano išgalvota istorija. Panašių ir greičiausia dar įdomesnių jums galėtų papasakoti vietiniai pijokai.

Dirvonėnai, 1930 m. Karo Topografijos Skyriaus žemėlapio fragmentas

Realiai tikslių aplinkybių nėra žinoma, tik keletas miglotų faktų. Frontas traukėsi į vakarus, raudonosios armijos padaliniai užėmę Šiaulius veržėsi link Baltijos pajūrio, formuodami Kuršo katilą, bet atkirsdami Mėmelį. 1944 m. spalio 4 d. Kuršėnuose dar laikėsi vokiečiai, o vienas iš pagrindinių kelių į vakarus ėjo per Dirvonėnus. Kitą rytą pralaužti vokiečių fronto liniją buvo pasiųsti penki 5-os Tankų armijos, 1-ojo bataliono, 32-osios brigados tankai, tačiau prie Dirvonėnų pakliuvo į vokiečių pasalą. Pamiškėje išrikiuoti galingi vokiečių pabūklai visus penkis rusų tankus sunaikino. Žuvo 11 karių, jų vardai surašyti ant postamento. Kalbama, kad vienam tankistui pavyko išsigelbėti.

Kaip visuomet mėgstu kabinėtis prie atrodo neginčijamų faktų: jei į puolimą riedėjo 5 tankai, o T-34 įgulą sudaro 4 žmonės, žuvo 11 bei 1 išsigelbėjo, kyla klausimas, kur dingo dar dviejų tankų įgulos, t.y. dar 8 žmonės? O gal buvo ne 5, o 3 tankai? Šito negaliu nei paneigti, nei patvirtinti, nors buvęs vietinės mokyklos direktorius Vaclovas giriasi net prisimenąs kaip naktį po mūšio būdamas dar vaikas buvo atbėgęs į tą vietą ir savo akimis matė apdegusius penkis rusų tankus T-34. Taip ir įsivaizduoju: naktis, visi miega, miestelyje susipliekia 5 tankai – na, didelio čia daikto – o mažajam Vaciukui nesimiega ir jis, smalsuolis, bėga pasižiūrėti kodėl gi čia taip kvepia kepta žmogiena. Natūralu, skeptiškai žiūriu į tokius prisiminimus. Kita vertus, tanko bokštelis stovintis Dirvonėnuose yra nuo T-34-85 tanko, gaminto regis nuo 1944 m., kurio įgulą gali sudaryti 5 žmonės. Tokiu atveju mirčių ir sudaužytų tankų matematika tampa visiškai paini.

Apžiūrėję patį tanko bokštelį atidžiau pamatysite, kad jam nurėžtas visas skalpas ir uždengtas plono metalo lakštu. Pabūklo vamzdyje užstrigęs kažkoks daiktas, primenantis minosvaidžio minos sparnelius, lyg ir norėtų pakartoti mitą apie į vamzdį pataikiusį artilerijos sviedinį, bet tai – dar mažiau tikėtina versija. Vis tik, važiuodami nuo Šiaulių link pajūrio užsukite čia, gal kils kokių minčių. Aš pats neradau laiko pašmirinėti po patį miestelį, gal ir ten ko įdomaus yra.

Įdomu, kuo užkištas šis vamzdis?
Akis
T34
Žuvę tankistai
Broliškas kapas

Informacijos šaltiniai:

Teksto ir vizualinės medžiagos autorius: Donatas Žvirblis

Projektą finansuoja
Lietuvos kultūros taryba

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Jūsų nuomonė