Čiobiškio nepilnamečių kolonija arba dvaras su kaupu tik už 600 tūkstančių

Data: 6 gegužės, 2014

Šeši šimtai tūkstančių litų. Maždaug tiek sostinėje kainuoja 100 kv. m ploto butas patogioje vietoje. O ką, jei už tiek pasiūlyčiau įsigyti XIX a. dvarą dviejų upių santakoje, su 5 hektarais nuomojamos valstybinės žemės? Nesvarbu, kad dvare nuo 1923 metų glaudėsi likimo nuskriausti vaikai. Jie čia nebegrįš, iš čia bėgdavo patys. Todėl, visi norintys, paskubėkit – aukcionas š. m. gegužės 29 d.

Nesiimsiu smulkiai aprašinėti nepilnamečių kolonijos, švelniau tariant – socializacijos centro gyvenimo ypatumų, apie tai jau ne kartą rašyta spaudoje:

R.Šalaševičiūtė: Čiobiškio nepilnamečių kolonijoje – „diedovščina“ (Delfi)
Apie pusę buvusių Čiobiškio auklėtinių turi problemų su teisėsauga (Respublika)
Čiobiškyje paauglį nukrėtė elektra (Vakarų Ekspresas)
ir t.t.

Ne mažiau įdomi yra ankstyvoji dvaro istorija. Keturi teritorijoje esantys statiniai įtraukti į Kultūros paveldo registrą. Iki šių dienų išlikę rūmai, kumetynas, arklidės ir ledainė. Šiame sąraše nėra tik greta ledainės esančio, „skalbykla“ įvardinto pastato, tiksliau jo dalies. Po pastatu esantis arkinis rūsys yra suręstas iš kokybiškų pilnavidurių raudonų plytų ir mena gerokai ankstesnius laikus, nei tariama skalbykla.

Schemos paaiškinimas:

Rūmai
Kumetynas
Arklidės
Ledainė
Senoji mokykla
Naujoji mokykla
Katilinė
Skalbykla
Šiltnamis
Stadionas

Čiobiškio dvaro rūmai

Rūmai šiuo metu yra patenkinamos būklės. Skardinis stogas vietomis leidžia. Tiesa, prieš keletą metų kairėje rūmų dalyje jis buvo visiškai įgriuvęs, bet stropus ūkvedys šį trūkumą ištaisė. Trejus metus nešildomo pastato sienos jau pradėjo pelyti. 1965 metais mokykla-internatas buvo perorganizuota į specialiąją vaikų auklėjimo mokyklą, rūmai perstatyti, pakeistas išplanavimas. Jokių autentiškų sienų apdailos detalių apžiūros metu nepavyko rasti, viską slepia pigių presuoto kartono lentelių apdaila arba tapetai. Vienintelė įdomesnė detalė – balkonas rūmų užnugaryje ir jo turėklai. Iš jo, pasak buvusio ūkvedžio, dvarininkai stebėdavo kariamus baudžiauninkus.

Konstantinas Tiškevičius, 1857 metais atlikęs žymiąją ekspediciją Neries upe nuo ištakų iki žiočių, savo knygoje „Neris ir jos krantai“ rašė:

Čiobiškis yra žemvaldžio Pilsudskio dvarelis. […] Neries krante senų medžių ir sodų žalumoje baltavo jo mūro rūmai, švytėjo ilgais šiltnamiais palei Neries krantą. Prie rūmų bolavo ir grakšti bažnytėlė, nors nedidelė, ką tik baigta statyti. Gyvenamieji rūmai yra vieni iš tų retų ir puikių trobesių, kurių taip maža beaptinkame mūsų šalyje. Nė neklausk, pagal kieno planą jie statyti. Drąsios jų proporcijos ir dailūs kontūrai rodo Gucevičiaus architektūros meną.

Lietuvos TSR laikais dvaras buvo laikomas architektūros paminklu

Tris metus nešildomi rūmai kiauru stogu jau ėmė pelyti

Praustuvai prie rūmuose buvusios valgyklos

Grubiai sukalta laiptinė

Dauguma administracijos kabinetų įrengti naudojant pačias pigiausias medžiagas

Balkono turėklai – viena vertingesnių rūmų detalių

Palėpėje buvusio orkestro kampelyje mėtosi policijos dovanoti batai

Rūmų fasadas. Greta – senoji mokykla

Kumetynas

Kitas dvaro statinys su įdomia istorija – kumetynas. Pirminis išplanavimas gerokai sudarkytas įrengus sporto salę. Kumetyne 1945 m. veikė partizanų štabas. Į pastatą įsiveržę stribai tų pačių metų kovo 27 dieną kulkosvaidžiais suvarpė sienas ir lubas, žuvo trys antrame aukšte pasislėpę partizanai. Pastato būklė nedžiugina. Sienų eroziją buvo bandoma gelbėti remontuojant lietvamzdžius, bet Turto banko pasirinktas atgrubnagis meistras savo darbą atliko atmestinai, taip sakant „prichaltūrino“.

Ant kumetyno sienos – atminimo lenta čia sušaudytiems partizanams

Šių laiptų apačioje stovėję stribai sušaudė antrame aukšte besislėpusius partizanus

Nepilnamečių kolonijos rūbų sandėlys antrame kumetyno aukšte

Kumetyno centre – sporto salė

Fizrukų kabinetas

Įrengiant salę kumetynui padaryta didžiulė žala

MVP

Senesnė atminimo lenta partizanams

Kumetyno fasadas reikalauja skubaus remonto

Arklidės

Arklidės, pasiekus avarinę būklę prieš keletą metų gavo finansavimą. Paveldosaugininkams atlikus tyrimus buvo pakeistas stogas, užmūryti pirminio plano neatitinkantys įėjimai, susiaurinti langai, sutvarkytas fasadas. Deja, atlikus tokį kosmetinį išorės remontą neapsieita be grubių klaidų – nenumatyta jokia pastato ventiliacija, sudėti visiškai sandarūs plastikiniai langų paketai, todėl viduje drėgmė jau dabar laužia nosį.

Dirbtuvės arklidėse. Užmūrytos pradinio plano neatitinkančios angos

Pokalbis

Senoji mokykla

Pasak 12 metų ėjusio ūkvedžio pareigas, o šiuo metu teritoriją saugančio Algio, mokykla pastatyta maždaug 1940 metais. Čia, gerokai sumažėjus socializavimo centro auklėtinių skaičiui, veikė paskutinės mokyklos klasės, buvo vaikų bendrabutis. Vaikai gyveno po 2-3 viename kambaryje, klasę sudarydavo vidutiniškai 7 mokiniai.

Ištuštėjusi mokykla

Kairėje – praustuvai kojoms

Buvusi biblioteka. Visą inventorių išvežiojo į kitas socializacijos įstaigas

Mokyklos laiptinė

Poilsio kambarys, kuriame buvo keli kompiuteriai ir televizorius

Koridorius prie bendrabučio kambarių

Vyriausieji kolonijos chuliganai savo pageidavimu išdažė sienas rožine spalva

Berniukams labai trūko merginų

Naujoji mokykla

Nepilnamečių kolonijos klestėjimo laikais, kuomet čia buvo bandoma perauklėti apie 160 sudėtingų vaikinų, išdygo naujas mokyklos korpusas. Mokykla buvo įrengta pagal visus to laikmečio standartus, aprūpinta visomis reikalingomis edukacinėmis priemonėmis, o, pasak ūkvedžio Algio, mokiniai turėjo net daugiau, nei įprastų mokyklų mokiniai. Apie auklėtinių išpuikimą jis pasakojo, kad net rūbų ar batų tekdavo specialiai važiuoti ieškoti kiekvienam atskirai. Labdaringai gaunamas kokybiškas rūbas ir/ar apavas jiems dažniausia nepatikdavo. Aišku, tokiu naglumu pasižymėjo ne visi kolonijos vaikai.

Mažėjant auklėtinių skaičiui buvo uždarytas antrasis naujos mokyklos aukštas, užkaltas įėjimas į jį, atjungtas šildymas. Galop, belikus tik keliolikai auklėtinių, ugdymo patalpos persikėlė į atgal į senąją mokyklą. Mokykla gal dešimt metų nebenaudojama. Į aktų salę buvo atvežtos 22 tonos 1940 metų modelio švedų ir britų armijos milinių. Į nepilnamečių ugdymo programą buvo įtraukta užduotis nuo jų nuimti visus skiriamuosius ženklus, t. y. nuimti antpečius, sagas ir pan. Dalis milinių iki šiol voliojasi salėje. Dar vienas ugdomasis darbelis vaikams buvo skusti sienų dažus antrame mokyklos aukšte. Taip buvo ruošiamasi remontui, kuris taip niekada ir neįvyko.

Įdomiausia vieta mokykloje – biologijos/chemijos kabinetas, kuriame esančių cheminių medžiagų bei priemonių užtektų ir mini ugnikalniui, ir kukliam dinamitui pasigaminti. Vaizdinė medžiaga, nors nebeaktuali ir šiai dienai, negailestingai išdrabstyta ant žemės. Labai įdomu buvo pažiūrinėti sovietinių okupantų propagandines skaidres. Moskleivių smegenys anuomet buvo plaunami stipriai ir be muilo.

Laiptinė pirmame aukšte

Biologijos/chemijos kabinetas

Štai ir Kazimira žvelgia į šviesų kumunistinį rytojų

Aktų salė buvo užversta milinėmis

Žmoguje viskas turi būti gražu

Pabaigai

Įdomiausia šio dvaro istorijoje yra dabartinis jo likimas. Prieš tris metus, labai netikėtai vaikų socializacijos centras buvo uždarytas, vaikai išmėtyti į kitas tokio sukirpimo įstaigas. Visas kolonijos (nebijokim to žodžio) turtas išdraskytas ir išvežtas, net krepšinio lentos sporto salėje nuo sienų nuvirintos. Taip pat netikėtai pradėta tvarkyti miestelio aplinka aplink dvarą. O štai dabar Turto Bankas parduoda visą kompleksą tik už 600 tūkstančių litų. Aukcionas jau greitai – š. m. gegužės 29 dieną. Bus įdomu pamatyti jo rezultatus. Dar įdomiau bus pažiūrėti kaip atrodys dvaro teritorija po 3-5 metų. Gerų pirkinių!

Ledainė ir katilinės kaminas