Latvijos mokslų akademija

Ką veikti Rygoje, kai laiko šiam nuostabiam įvairialypiam miestui turi tik suskaičiuotas valandas? Be abejo, vienas iš taikinių būtų kažkokia aukštesnė vieta iš kurios galima nužvelgti iki horizonto besidriekiančius kvartalus. O jei nesinori stumdytis tarp kitų vizualinio pasitenkinimo beieškančių turistų, manau, šis architektūros aukštaūgis yra pati tam tinkamiausia vieta. Jokių eilių net blaivaus oro vasarišką sekmadienį.

Pastato istorija

Karo nualintoje TSRS dar karui nesibaigus buvo pradėta atkūrinėti menamoji sovietų galybė. Viena iš priemonių buvo daugiaaukščių stalininių milžinų statyba ne tik Maskvoje, bet ir satelitinių valstybių sostinėse ir pan.. Net Vilniuje 1951 m. buvo surengtas Vyriausybės rūmų Tarybų aikštėje projekto konkursas dangoraižio stiliaus pastatui. Jo metu tolesniam tobulinimui buvo atrinktas Vladimiro Afanasjevo, Levo Kazarinskio ir Anatolijaus Kolosovo projektas (A), tačiau taip ir nebuvo įgyvendintas.

Rygoje Respublikinis Projektavimo Institutas kartu su LSSR Ministrų Taryba pagal 1948 m. priimtą dangoraižių programą sukūrė Kolūkiečių Rūmų projektą. Architektai: O. Tilmanis, V. Apsītis, K. Plūksne. Statybos prasidėjo 1952 metų vasarą. Netrukus, mirus Stalinui pasikeitė politiniai akcentai ir, dar nesibaigus statyboms, 1957 m. pastatas buvo išbrauktas iš Žemdirbystės Ministerijos balanso bei perduotas miesto savivaldai, o 1960 m. – Mokslų Akademijos žinion.

106 metrų aukščio pastatą buvo tikimasi užbaigti 1954 metais, tačiau dėl įvairių priežasčių statybos užsitęsė ir pastatą pradėta eksploatuoti tik 1959 m. gruodžio 30 d., nors darbai vis dar vyko ir 1960-siais.

Dabartinis mokslų akademijos pastatas yra T formos, jį sudaro pagrindinis dangoraižis ir trys sparnai, galiniame sparne įrengta konferencijų salė su amfiteatru ir gelžbetonio konstrukcijų scena, kuri 1972 metais nukentėjo gaisro metu ir iki šiol nebuvo rekonstruota (2013 m. duomenys). Pastatą sudaro rūsys ir 23 aukštai, virš jų – 21 metro aukščio, 4,5 m pločio bokštas, kurio smailė siekia 111 m aukštį. Viršutinė pastato dalis turėjo atlikti tik dekoratyvinę funkciją, jei TSRS Saugumo Komiteto, geležinkelių ir laivybos radio ryšio antenos nebūtų įrengtos. Šiuo metu viršutiniai aukštai taip pat skirti komunikacijų įrenginiams.

Įdomus faktai

  • 85 693 m3 tūrio statinyje tik 54% sudaro naudingas plotas, likę 46% – koridoriai, holai, pagalbinės patalpos.
  • Statybų metu buvo naudojamas bokštinis kranas UBK-1,5, kuris pastačius du aukštus, naudojant specialias konstrukcijas pats save perkeldavo aukščiau.
  • Pastato išorinis paviršius sudaro apie 10 000 mplotą, jis dekoruotas Maskvos srityje iškeptais keramikos blokais, kurių yra net 1200 skirtingų formų ir profilių. Tai sudaro nemenkas problemas restauratoriams, ypač saulėtoje pusėje, labiau veikiamoje gamtos stichijų.
  • Statybai panaudotos 747 tonos plieno.
  • Tokiame įspūdingame statinyje nebuvo numatytas karšto vandens tiekimas.
  • Pastate įrengti trys liftai buvo tokios prastos kokybės, kad juos jau po dešimties metų turėjo pakeisti naujais.
  • Čia buvo įrengtas vietinis telefono ryšys, apjungęs 200 kambarių.

Apsilankymas

Pasiekti šį pastatą iš senamiesčio užtruks vos keliolika minučių – tik 1,5 km pasivaikščiojimas nuo Šv. Petro bažnyčios pro centrinį turgų. Rasti taip pat nesunku, bokšto smailė dažnai sušmėžuoja gatvių perspektyvoje. Apsilankymas suaugusiems kainuoja 5 €, vaikams iki 12 metų – dykai ir jokių grūsčių ar eilių prie liftų. Turbūt pats maloniausias dalykas yra darbo laikas: nuo 9 val. ryto iki 10 val. vakaro visą savaitę! Geresnės viešos vietos saulėlydžiams tektų gerai paieškoti.


Latvijos mokslų akademijos rūmai


Pastato aukštis – 106 m, iki viršūnės – 111 m


Vidurinėje rūmų terasoje įrengta apžvalgos aikštelė


Pastatas nepakito nuo 1961 m., kuomet jis buvo užbaigtas


Vaizdas į aukščiausią Europoje televizijos bokštą (368,5 m)


Rygą perskrodžia upė Dauguva


Jėzaus evangelikų liuteronų bažnyčios bokštas


Rygoje gausu Paryžių primenančių daugiaaukščių gyvenamųjų namų


1991-ųjų architektūros šedevras


Centrinė Rygos geležinkelio stotis


Rygos Šv. Petro bažnyčia ir Vanšu tilts (1981 m.)


Žymesni objektai smulkiau aprašyti stenduose


1951 m. metais atstatytas geležinkelio tiltas ir centrinio turgaus paviljonai


Miesto centro panorama


Rytiniai priemiesčiai


Neversiu: Рижский Храм Благовещения Пресвятой Богородицы


Ryga


Taip galėčiau valandų valandas akimis klaidžioti miesto labirintais

PS

Sveikintinas latvių požiūris į šio architektūros paminklo išlaikymą unikaliu – kūjo ir pjautuvo bareljefai vis dar įsilieja į pastato fasadą pastato viršutiniuose aukštuose. Deja, dalis interjero artefaktų buvo sunaikinta.

Informacijos šaltiniai:

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Jūsų nuomonė