Svajonė išsipildė! Net keletą metų svajojau aplankyti 3-ią Europoje pagal eksponatų skaičių siaurojo geležinkelio riedmenų rezervatą. Ir pagaliau, pagaliau visi keliai atvedė į šį gan atokų Estijos užkampį.
Nors Lavassaare miestelis žinomas dar nuo 1642 metų, bet durpių gavyba iš pradėta tik 1919-ais. Durpėmis buvo aprūpinamas Sindi tekstilės fabrikas, o vėliau ir Parnu linų apdirbimo fabrikas. Durpių transportavimui 1924 metais buvo užbaigta siaurojo geležinkelio linija Lavassaare – Parnu – Sindi. Sindi stotis užsidarė 1969-ais, o Parnu (Pootsi) 1975-aisiais. Tūkstančius hektarų užimantis Lavassaare durpynas eksploatuojamas iki šiol. Veiklą vykdo kelios bendrovės.
Iki šių dienų Estijoje yra veikiančių durpynų, naudojančių siaurojo geležinkelio riedmenis, tačiau jų skaičiui mažėjant natūraliai atsirado galimybė ir poreikis muziejaus įkūrimui. Tam labai tiko nuo 1922 metų Lavassaare veikiantis geležinkelio mazgas. Muziejus veiklą pradėjo 1987 metais ir dabar turi surinkęs apie 80 siaurojo geležinkelio riedmenų bei gausią įvairių smulkesnių eksponatų kolekciją. Gausesnes kolekcijas turi tik 2 muziejai visoje Europoje!
Privalau paminėti, kad šis privatus muziejus yra sezoninis, t.y. veikia tik šiltuoju sezonu, birželio-rugsėjo mėnesiais. Atsidūriau čia spalio mėnesį, bet buvau iš anksto susitaręs, tad galėjau netrukdomas mėgautis lauko ekspozicija. Deja, apsilankymas tokiu metu reiškė, kad pasivažinėjimą traukinuku teks pamiršti. Muziejus po stogu, įsikūręs buvusiame administracijos pastate, taip pat buvo užrakintas. Nepaisant to, čia puikiai praleidau porą valandų. Daugumą lauko ekspozicijos eksponatų galima apžiūrėti tiek iš išorės, tiek iš vidaus.
Stovint ant žemės net nežinai į kurią pusę bėgti ir ką pirmiausia apžiūrėti, apčiupinėti ir apfotografuoti. Čia surinkta tiek daug įdomios siaurojo geležinkelio technikos!
Šis mažas gražuoliukas buvo pagamintas 1938 m. Vokietijoje. Estijoje jis atsidūrė Järvakandi stiklo fabriko dėka. Iki 50-ųjų jis iš karjero vežiojo smėliuką Estijos pietryčiuose. Vėliau jo pavara buvo perdaryta į elektrinę ir nykštukas tęsė darbus po žeme – Piusa šachtose.
Nepamenu koks tiksliai lokomotyvas traukia žmones Kohtla Nõmme šachtoje, bet jei norite pasivažinėti šachtose, estai tą jums gali pasiūlyti. Tikrai smagu! Kaip, kas ir kur jau aprašiau čia.
Tai turbūt tik mažoji dalis to, ką galima pamatyti ir pačiupinėti šiame muziejuje. Tad, jei išgirdus žodį siaurukas jums kažkas viduje suvirpa, galite drąsiai planuoti kelionę į Estiją.
Oficialus muziejaus puslapis internete: museumrailway.ee
Norintiems labiau pažinti durpių gavybos fabriko darbuotojų kasdienybę siūlau užsukti ir į patį Lavassaare miestelį, kur iki šiol gyvena durpių gavybos specialistai. Tipiškas sovietinis estiškai švarus miestukas. Pirmą kartą matau tokį langų išpildymą. Kas tai per konstrukcija ir kodėl – lieka mįslė.
