Geležinkelio tunelis po senąja sostine

Vienas įdomesnių neturistinių objektų mažoje Viduržemio jūros saloje Maltoje – maždaug 500 metrų ilgio geležinkelio tunelis po senąja sostine Mdina. Garvežiai saloje nebepūškuoja jau daugiau nei pusę amžiaus, bet patyrinėti šią istorijos dalelę galima ne tik senose nuotraukose ir atvirukuose. Juo labiau kelionė į Maltą kainuoja ne ką brangiau nei savaitgalis mūsų kukliame pajūryje.

Maltos geležinkelio istorija

Kaip visada, trumpai. Geležinkelis Maltoje veikė neilgai, nuo 1883 iki 1931 metų. Pagrindinė stotis buvo dabartinėje sostinėje Valetoje, tiksliau po ja – tunelyje. Patekti ten gerokai sudėtingiau, bet vietiniai gyventojai pasakojo, kad netrukus ši vieta turėtų tapti prieinama visiems norintiems – ten šiuo metu vyksta kažkokie darbai. O tunelius maltiečiai rausti moka. Neseniai buvo baigtas 4.65 kilometrų ilgio inžinerinis tunelis jungiantis du miestus, be to planuojama sujungti Gozo ir Maltos salas transporto tuneliu.

Maltos geležinkelio schema

Geležinkelio linijos ilgis siekė vos 12 kilometrų, įskaitant 1900-ais atidarytą Notabile tunelį po Mdina. Pavadinimas Notabile kilo nuo senojo miesto-tvirtovės pavadinimo Città Notabile.

Galinė stotis buvo Museum station, į kurią garvežiai atvykdavo įveikę tunelį. Šiek tiek keista kodėl buvo rausiamas tunelis, jei traukinys galėjo sustoti miesto prieigose. Kolkas jokio logiško paaiškinimo apie tai neradau, išskyrus tai, jog netoli stoties Mtarfa miestelyje buvo didžiulis kareivinių kompleksas.

Kaip aš miego norėjau, o vaikai užsimanė namo

Prieš kelis metus gerokai pavargęs po ilgo pasivaikščiojimo išilgai Victoria Lines gynybinės linijos į stotį visiškai vienas atėjau naktį. Nutraukus geležinkelio veiklą stotyje kurį laiką veikė restoranas, bet tuo metu radau ją apleistą, išdaužytais langais, aplink kažkoks pavartojusio jaunimo sambrūzdis. Perėjau kiaurą pastatą ir pakilau į senąją sostinę. Taip norėjau miego, kad nebuvo jokio noro ieškoti kažkokio tunelio. Pavalgiau ant miesto gynybinės sienos su vaizdu į mirguliuojančią salą į ir tiesiu taikymu nuėjau į pakeliui užmatytą policijos nuovadą. Juk policijoje miegoti saugiausia, ar ne? Mano klausimas „Ar galiu pas jus pernakvoti?“ budinčiam policininkui buvo kažkas, ko jokiose instrukcijose nėra aprašyta, todėl minutėlę jis spoksojo į mane išsižiojęs. Pakartojus klausimą jis pagaliau prabudo ir išlemeno „This is a police station“. Aš gi ne durnas, pasakiau, kad žinau ir dar kartą pakartojau klausimą. Šis papildė savąjį „No. This is a police station“. Gerai, bergždžias reikalas. Išsimiegojau už kelių kilometrų ant skardžio prie jūros.

Museum station
Museum station

Dabartinis vaizdas
Dabartinis vaizdas

Stotis su vaizdu į tunelį
Stotis su vaizdu į tunelį

Šį kartą buvo viskas kitaip, tikslas kaip ir buvo aiškus, o ir kompanija rimta: aš, mano sūnus pirmokas, sesuo ir jos sūnus antrokas. Visi išsimiegoję. Pasiraitojam rankoves, šast per tvorą ir jau žingsniuojam link tunelio.

Šast per tvorą

Tunelio anga. Viršuje data „1900“
Tunelio anga. Viršuje data „1900“

Dabar vaizdas kiek kitoks
Dabar vaizdas kiek kitoks

Nežinodamas, net neįtartum, kad šis takas veda tunelio link
Nežinodamas, net neįtartum, kad šis takas veda tunelio link

Štai ir jis
Štai ir jis

Paskutinė kliūtis - uždumblėjusi bala
Paskutinė kliūtis – uždumblėjusi bala

Vaizdas iš tunelio sename atviruke
Vaizdas iš tunelio sename atviruke

Tunelis

Tik atsidūrus viduje susivokiu, kad neturiu trikojo. Tądien planavome lankyti tik muziejus, todėl tą mažą bet nepakeičiamą trikojį padarą neapgalvotai palikau namie, tiksliau savaitei namais tapusiuose apartamentuose. Jei kam įdomu, savaitė 3 kambarių apartamentuose (4 lovos, virtuvė, vonia, skalbyklė ir t.t.) Il-Gżira rajone prie pat jūros kainavo tik 300€, t.y. viena para žmogui vos 11€.

Prasidėjo monotoniškas žingsniavimas tuneliu. Grybų augintojai jį suskirstė sekcijomis, kas keliasdešimt metrų tunelis atskirtas pertvaromis. Tunelis pakankamai švarus, jokių įgriuvų ar kitokių pažeidimų nėra, tik keliose vietose pradžiugino vertikalios ventiliacijos šachtos, savo diametru labiau primenančios šulinius. Iš viršaus nemaža srove sunkiasi vanduo ir vertikalia šachta krenta žemyn. Toks savotiškas dušas.

Einame toliau, atrodo jau turėtume pasiekti kitą tunelio galą. Pastebiu, kad prožektorių šviesa labai jau blanki. Na taip! Juk dvi valandas klaidžiojome Šv. Pauliaus katakombose. Aš, aišku, dėl tos pačios anksčiau nurodytos priežasties atsarginius akumuliatorius palikau namie

Ir štai prasideda įdomiausia dalis. Tunelio. Šonuose pasimato iškirstos nišos. Kai kurios užgriuvusios. Spėju, jas paskubomis įrenginėjo AP karo metu, vykstant intensyviam salos bombardavimui, o tunelis buvo naudojamas kaip slėptuvė. Iš rankos ir nuo žemės padarau porą nuotraukų.

Tunelio dalis su nišomis
Tunelio dalis su nišomis

Užgriuvusi niša
Užgriuvusi niša

Tunelis

Vaikai pradeda švelniai triesti dėl silpstančios šviesos. Kito tunelio galo, likus visai nedaug taip ir nepasiekę grįžtame atgal…

Tunelis

Pastatas prie tunelio
Pastatas prie tunelio

Nebenaudojamame pagal paskirtį tunelyje ilgą laiką vietos verslininkai augino pievagrybius. Galbūt šis vieno aukšto pastatas tarnavo kaip sandėlis.

Museum Station dabar
Museum Station dabar

ir tada...
ir tada…

Būdavo gražu...

P.S. Jei gyvenimas vėl nuves į šią salą, tikrai užeisiu į tunelį dar kartą. Tik jau su trikoju ir atsarginiais akumuliatoriais.

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Jūsų nuomonė