Parduodamas Vilkėno dvaro kompleksas Švėkšnos pakraštyje. Rūmai, keturi ūkiniai pastatai ir 20 ha žemės ramiame gamtos kampelyje įkainoti vos 340000 eurų. Tokios sumos dabar tikimasi parduodant maždaug 200 kvadratinių metrų gyvenamo ploto namą ar kotedžą sostinėje. Yra viena sąlyga – šiam dvarui reikės be galo daug meilės ir investicijų.
Trumpa istorija
Iš vaikystės prisimenu frazę „Tu gal iš Švėkšnos?“, kuri būdavo akimirksniu pritaikoma bet kuriam suvėlusiam kokią riebesnę nesąmonę. Tuo metu buvo net baisu pagalvoti apie Švėkšną, nes vienintelė mintis apie ją buvo tik tai, kad ten į durnyną išveža nevispročius. Mes net neįsivaizdavome, kad Švėkšna yra nuostabaus grožio miestelis su įspūdinga bažnyčia, dvejais dvaro rūmais, parkais, užtvankomis, vandens malūnu ir t.t.. Taip, ten vis dar veikia Klaipėdos Jūrininkų ligoninės psichiatrijos skyrius, bet po miestelį niekad nelakstė išprotėję ligoniai kaip mes tuo metu įsivaizdavome.
Dvaras priklausė plačios, turtingos Lietuvos bajorų magnatų, grafų Pliaterių giminės atstovams. Tiek Švėkšnai, tiek dvarui kardinalių pokyčių metas buvo XVIII a. pabaiga – XIX a. pradžia. Tuo metu pastatyta ir dabartinė Švėkšnos bažnyčia, kurios didžiąją statybų išlaidų dalį padengė būtent grafai Adomas ir Aleksandras Pliateriai, neatlygintinai išdegė plytas bei čerpes savo plytinėse, tiekė kitas statybines medžiagas. Tuo pačiu laikotarpiu pastatyti ir rūmai-vila netoli bažnyčios bei atokiau įsikūrusio Vilkėno dvaro rūmai. Tikslia šių rūmų užbaigimo data nurodoma 1897 m. – ši data pažymėta ant rūmų pietinio fasado, tarp bokšto laiptinės langų.
Natūralu, kad grafas Aleksandras Broel-Pliateris stadiono ir krepšinio aikštelių rūmų parteryje nebuvo numatęs, jie atsirado vėliau, 1940 m. sovietų vadžiai dvarą nacionalizavus. Paskutinė dvarininkė Janina Pliaterienė išsikėlė į malūną, tačiau netrukus susirgo ir mirė Kaune.
1944 m. dvaro rūmuose veikė karo ligoninė, o 1945 m. čia įkurti Švėkšnos vaikų namai.
1958 m. buvęs dvaro arklidės pastatas rekonstruotas ir pritaikytas mokyklai.
1959 m. Švėkšnos vaikų namai perorganizuoti į Švėkšnos internatinę mokyklą, 1967 m. į Švėkšnos sanatorinę mokyklą-internatą.
Nuo 1979 m. sodybos teritorijoje pastačius naują mokyklos pastatą dvaro rūmai liko tušti.
1993 m. dvaro rūmai ir parkas grąžinti Pliaterių paveldėtojai Laimei Felicijai Pliaterienei (1921-2015).
2007 m. paveldėtojos lėšomis buvo atlikta rūmų išorės restauracija.
Po Laimės Felicijos mirties Švėkšnoje esantis grafų turtas atiteko trims paveldėtojamas, du kurių gyvena JAV. Prasidėjo sunkios turto dalybos. Nuspręsta turtą parduoti ir pinigus pasidalinti. Vila „Genovefa“ neparduodama, ją paveldėtoja iš Lietuvos nori pasilikti savo žinioje. Šiuo metu parduodami tik rūmai su greta esančiais ūkiniais pastatais.
Rūmai
Neorenesanso stiliaus rūmai pastatyti 1897 m., fasadas paskutinį kartą atnaujintas 2007 m. Pastatas dviejų aukštų su rūsiu ir neįrengta palėpe. Vakarinėje pusėje įkomponuotas apžvalgos bokštelis. Interjero likučiai puikiai atspindi kokia turtinga ir skoninga buvo Pliaterių giminė.
Rebeka išvyko į Palangą
Internetai, tame tarpe ir KPD kaip susitarę rašo, kad 1913 m. rūmų šiaurinėje pusėje pastatyta prancūzų skulptoriaus Huberto Louis Noelio skulptūra „Rebeka“ – tobulų kūno formų į skraistę įsisupusios mitinės vandens nešėjos skulptūra. Nežinau kodėl minimas būtent šis skulptorius, jei ant postamento nedidelėmis raidėmis įrėžta „J. Dechin (Jules Déchin) Paris“ – garsus prancūzų skulptorius, minėto Noelio patėvis (beau-père). Neturiu paaiškinimo.
Kaip bebūtų, vargas Rebekai – nevispročiai jai nulaužė ranką, sukūlė nosį. Tik vargu ar šie proto ubagai žinojo, kad tikroji marmurinė Rebeka dar 1981 metais spjovė į viską, sėdo į sunkvežimį ir išvažiavo į Vilnių pasigražinti, o po kosmetinių procedūrų, t.y. restauracijos nebepanoro grįžti į Švėksną ir įsikūrė Palangos parke, pietinėje Tiškevičiaus rūmų pusėje, kur iki šiol užpakalį šildo žvelgdama į Gintaro muziejaus lankytojus. Vilkėno dvaro parteryje, deja, stovi tik skulptūros kopija.
„Švėkšnos Naujienos“ 2013 metais rašė, kad ši marmurinė skulptūra yra dukterų dovana auksinių vestuvių proga tėvams. Esu linkęs tuo abejoti, nes auksinės vestuvės švenčiamos po 50-ies metų santuokos, o romėniškas skaičius ant postamento reiškia 25.
Parkas, kiti pastatai
1952 m. nuotraukoje matome dar gana aiškius ir tvarkingus dvaro parko kontūrus, vienišą ąžuolą priešais rūmų pietinį fasadą. Šiuo metu dėl ilgametės nepriežiūros parkas virto chaotišku miškeliu su tankia alėja, nuo rūmų link tvenkinio vedančia pro Rebekos skulptūros kopiją.
Labai tikiuosi, kad šis žavus dvaras ras naujus šeimininkus ir atgims naujam gyvenimui, o Švėkšnos miestelis niekada nekels asociacijų su durnynu.
