Apžiūrėję Kauno lokomotyvų remonto depą, grįžtame į sostinę Vilnių.
Trumpa istorija
Geležinkelio stoties kompleksas Vilniuje atsirado 1859-1962 m., nutiesus 1333 km (1250 varstų) ilgio geležinkelio liniją tarp tuometinės carinės Rusijos sostinės Sankt-Peterburgo ir Varšuvos.
Senose nuotraukose kaip prierašus dažnai matome užrašytus varstus, skaičiuojamus nuo Sankt-Peterburgo. Vilniaus stotis buvo 658 varste.
Augant poreikiams, plėtėsi Vilniaus geležinkelių stoties infrastruktūra:
- 1907 m. pagal tipinį to laikotarpio projektą pastatytas lokomotyvų remonto depas;
- 1915 m. depas išplėstas;
- 1945-1947 rekonstruotas;
- 1961-1973 rekonstruotas ir išplėstas.
Teko šiek tiek pasukti galvą, kol supratau, kokia tiksli lokacija užfiksuota XX a. pradžios atviruke. Tai dabartinių Šv. Stepono ir Geležinkelio gatvių sankryža. Kairėje esančio privataus namo nebeliko kaip ir smulkesnių pastatų dešinėje, tačiau atsistoję į tą pačią vietą nesunkiai pastebėtume kaip išsiplėtė lokomotyvų remonto depas.
Reportažas
Pasivaikščiojimą depe pradėsime nuo romantiškiausios vietos – lanko formos pastato su grįžračiu, kurio veikimą galėjome stebėti iš labai arti.
Prieš pusantro šimtmečio statytas pastatas matė daug ir prašosi didesnio dėmesio. Pažvelgus į 2011 m. KPD atliktą objekto būklės įvertinimą matome, kad daugelio elementų būklė tik patenkinama arba bloga. Per tą laiką aptvarkytas stogas, bet visuma toli gražu neatrodo pavyzdingai.
Šalia lanko formos pastato yra kiek naujesnis priestatas, į kurį patenkama iš Panerių gatvės. Apsidairykime ir čia.
Apžiūrėję depo dalį prie Panerių gatvės, teleportuojamės prie depo pastatų išsidėsčiusių lygiagrečiai Geležinkelio gatvės. Čia veiksmo daugiau.
Ačiū už dėmesį!
