-

„Punelė“ – užmirštas architektūros perlas?
Socialiniuose tinkluose dažnai įsiplieskia nuomonių karai dėl sovietinės architektūros palikimo. Vienoje pusėje – subjektyvūs griovėjai, turintys net sostinės mero palaikymą, kitoje – architektai, urbanistai, pastatuose įžvelgiantys ne tik išorinį vaizdą, bet ir funkcinių sprendimų vertę, stiliaus grynumą, unikalumą bei kitas vertybes. Alytaus rajono, Punios miestelyje galima pamatyti potencialų tokių diskusijų objektą. Šį kartą plačiau apie…
-

Vilkėno dvaro rūmai
Parduodamas Vilkėno dvaro kompleksas Švėkšnos pakraštyje. Rūmai, keturi ūkiniai pastatai ir 20 ha žemės ramiame gamtos kampelyje įkainoti vos 340000 eurų. Tokios sumos dabar tikimasi parduodant maždaug 200 kvadratinių metrų gyvenamo ploto namą ar kotedžą sostinėje. Yra viena sąlyga – šiam dvarui reikės be galo daug meilės ir investicijų.
-

Paskutinis traukinys išvažiavo
Jei beskubėdami link Rohuküla kelto, plukdančio į kadagiais kvepiančią Hijumos salą netyčia apsiskaičiuosite ir atvyksite valanda anksčiau, ją turiningai galite praleisti visiškai netoli esančioje nebeveikiančioje fantastiško grožio carinės architektūros Haapsalu stotyje ir pasimėgauti atitarnavusių garvežių, lokomotyvų ir kitų riedmenų kompanija.
-

Sodybų tuštėjimo metas
Serijos „Lietuva šiandien“ tęsinys, 3 dalis. Paradoksas: nekilnojamo turto kainos muša rekordus, už lopinėlį žemės arčiau miesto ar gražesnėje vietoje spekuliantai gviešiasi dešimčių ar net šimtų tūkstančių, o tuo tarpu šimtai atokesnių sodybų nyksta nesulaukdamos jokio dėmesio. Kelias dešimtis tokių aplankiau šią vasarą.
-

Laivai turi plaukti
Visi žino šią frazę vienaskaitos forma. Šiame įraše – trys istorijos apie nelaimingus laivus. Vienas plaukioja kopose, kitas įsikibęs į apleistą prieplauką, trečias tai panyra, tai išnyra iš paplūdimio smėlio pagal jūros nuotaiką. Rasti ir užfiksuoti juos buvo nepakartojama patirtis, kurią čia ir aprašiau.
-

Tarnavos dvaro mįslė įminta?
Tarnava – turbūt vienintelis dvaras Lietuvoje, kurio rūmai turi tokį ryškų tautiškumo simbolį, išstovėjusį iki šių laikų – bokštą su Gediminaičių stulpais pačiame viršuje. Tačiau niekas niekur nerašo kas, kada ir kodėl tokį bokštą prilipdė prie rūmų. Juk dauguma dvarų klestėjo Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje, Tarnava – ne išimtis.
-

Parako kvartalo sunaikinimas
Pirmiausia pabandysiu apibrėžti kas yra tas „Parako kvartalas“. Tai – viena seniausių karinių teritorijų Vilniaus miesto centre, dar vadinta Parako miesteliu. Jos istorija siekia du šimtmečius, o galbūt ir dar daugiau. Ir būtent šiemet, 2021 metais ji buvo galutinai sunaikinta. Likęs vienintelis statinys, be abejo, netarnaus jokioms karinėms reikmėms.
-

Olimpinio aukso kalvė
Nebūsiu pranašu, bet panašu, kad Lietuvoje olimpinio sporto reikalai klostosi ne per geriausiai. Krepšinio aikštelėse iki vėlumos trepsi nebent senstelėję jaunuoliai. Apie futbolą geriau nekalbėti – net ir sostinėje iš vieno daugiabučio komandos nesurinktum. O štai Nemuno krašte savivaldybė ir jai priklausančią sporto bazę buvo tiesiog užmiršusi. Nes va taip būna…
-

Tankas Dirvonėnuose
Lietuvoje nebeliko miestuose ir miesteliuose ilgas plienines nosis atstačiusių tankų, iškilmingai nutūpusių ant betoninių pjedestalų. Ne vieną jų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išsivežė besitraukianti sovietų kariuomenė. Tačiau keletas eksponatų dar liko. Vienas jų – Dirvonėnuose, Šiaulių rajone.
-

Requiem Rygos aviacijos muziejui
Oficialiai muziejus prie Rygos oro uosto buvo atidarytas 1997 metais, tačiau įspūdingą orlaivių ir kitos technikos kolekciją Viktors Talpa pradėjo kaupti dar 1969 metais. Plečiantis oro uostui, muziejus, toks, koks yra dabar, egzistuoti nebegali.
-

Gražiausia griūvanti vila Vilniuje
Ar galima tapti Mis Burundis visam gyvenimui? Ar galima tapti šaškių čempionu visiems laikams? Manyčiau, kad tai – laikini titulai. Todėl šiandien įvykusiame pogrindiniame vieno žmogaus posėdyje buvo išrinkta pati gražiausia griūvanti vila Vilniuje. Rytoj ji šio titulo neteks, o dar po kiek laiko ir jos pačios ant žemės paviršiaus nebeliks.
-

Lietuva šiandien (02). Niekieno sodyba
Negyvenamų sodybų periferijoje tiek daug, kad netrukau rasti ir niekam nepriklausančią, t.y. bešeimininkę sodybą. Vaizdingoje vietoje, greta piliakalnio, niekam neįdomi ir nebereikalinga. Vis tik, buvę sodybos gyventojai paliko šį tą įdomaus.
-

Parduodama mokykla
– Už kiek?– 656 eurai su centais. Magaryčių: dar vienas pastatas, dirbtuvės, garažas, net du šuliniai ir ES direktyvomis uždraustas lauko tualetas.– Tinka. Suvyniokit dvi.
-

Joniškėlis. Siaurasis geležinkelis
Visų mylimas ir niekam nereikalingas – tokioje sudėtingoje situacijoje atsidūrė siaurojo geležinkelio palikimas Lietuvoje. Iš tiesų, siaurukas dar daug kam sukelia laviną gerų prisiminimų, bet jį išlaikyti darosi vis kebliau. Užsukome į Joniškėlį, pažiūrėti kokia siauruko būklė čia.
-

Lietuva šiandien (01). Apleistos sodybos
Rudenį, keliaudamas po Lietuvą su tikslu užfiksuoti vieną ar kitą nykstantį objektą, nepraleidau progos apžiūrėti likimo valiai paliktų sodybų. Čia surinkau nuotraukas tų, kurios man paliko stipriausią įspūdį.
-

Memelio artilerijos baterijos
VLKK įnirtingai siūlo Klaipėdą vadinti ne Memeliu, o Mėmeliu, nes taip komisijos nariai pasidėję vašelius į šoną, mirkydami sausainukus į saldžią arbatėlę, nusprendė dar 97-ais. Nekreipdami į juos dėmesio praskriesime virš lietuvių užkariauto krašto ir apžiūrėsime kas liko iš to, ką vokiečiai pasistatė norėdami atremti priešo atakas – ką jie sėkmingai darė net tris mėnesius.
-

Pasimatymas su šilumvežiais
Tą vakarą mano galvoje sukiojosi dilema: važiuoti į pasimatymą ar nevažiuoti. Visuomet lengviau yra kažko nedaryti, o kadangi lengvi keliai – ne man, nusprendžiau važiuoti. Ir, kaip visuomet, nenusivyliau – manęs laukė auksinis saulėlydis bei du tyloje ir augalijoje paskendę nebenaudojami šilumvežiai – puikaus vakaro receptas.
-

Grafikos medžioklė raketinėje bazėje
Karmėlavos miške, prie oro uosto tvoros yra prigludusi buvusi karinė teritorija – antžeminė balistinių raketų, nešančių branduolinius užtaisus, bazė. Čia atvykau ne tyrinėti tokio karinio vieneto organizacijos ar veikimo ypatumų, o paieškoti išlikusios Šaltojo karo laikų grafikos. Pažiūrėti čia iš tiesų yra į ką.
-

Antakalnio koplytėlė
„Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį iš laikų milžinų…“ tokią mintį ant miškelyje paskendusios koplyčios sienos prieš 53 metus išraižė kažkoks Juozas. Jau tada koplyčia nebeatliko tiesioginės funkcijos, o dabar ją galima įsigyti vos už kelis tūkstančius eurų. Istorija apipinta mįslėmis ir klausimais.
-

Milžinai Marse. Šaltiškių molio karjeras
Įsivaizduokite, jūsų erdvėlaivis skrieja virš menkai ištyrinėtos, reto grožio planetos. Per iliuminatorių foto kamera vis pasitaisydami atvipusį žandikaulį fiksuojate nuostabius vaizdus. Ir staiga ieškiklyje pastebite taisyklingas geometrines formas…
-

Alančių dvarui nepadeda net klebonas
Dabar Alantės – tik nedidelis tuštėjantis kaimelis Panevėžio rajone. Net keista, kad dar Stepono Batoro laikais čia buvo minimas dvaras. O kokios istorijos pinasi tuščiuose rūmų langų ertmėse šiandien? Kuo čia dėtas kunigas?
-

Automotrisė FS RALn 60.12 ir dar šis tas
Labai malonu keliaujant netikėtai atrasti kažką įdomaus. Čia užsukti neplanavome, tačiau atsitiktinai, slenkant žemėlapį išilgai greitkelio, akis pamatė kai ką, verto poros valandų sustojimo.
-

Vilniaus lokomotyvų remonto depas
Apžiūrėję Kauno lokomotyvų remonto depą, grįžtame į sostinę Vilnių.
-

Černobylio zona. Kitoks žvilgsnis
Zona, tai sapnas realybėje. Protu nesuvokiamas, nei vienu iš penkių pojūčių nejaučiamas pavojus. Nežinomybė. Dviejų kūrėjų: Gamtos ir Žmogaus kova. Katastrofa. Tūkstančiai negrįžtamai pakeistų gyvenimų. Ta diena man lyg miražas. Jei nebūtų šių kadrų, bėgant laikui užmirščiau, kad čia iš tiesų buvau.

