Drėgnas 2017 metų antrasis pusmetis ir vėlyva žiema kėsinasi ne tik į Gedimino pilies kalną. Masyvius Liepojos šiaurinius įtvirtinimus, t.y. Pirmąją artilerijos bateriją griauna lietus ir jūra. Permirkęs gruntas ir nerimstanti jūra dar prieš Kalėdas išjudino daugiau nei šimtą metų čia stovinčius monolitinius statinius.
Ką veikia klaipėdiečiai per šių metų Kalėdas? Važiuoja prie jūros paspoksoti į laivą „Ocean Crown“, kuris kūčių išvakarėse atsidūrė kiek arčiau kranto nei norėtų jo kapitonas. Tarp tų laimingų klaipėdiečių – ne taip ir dažnai laivai nepataiko pro uosto vartus – atsidūriau ir aš su savo fotoaparatu.
Prieš keletą metų ši vieta atrodė visiškai kitaip. Net languose trūko tik vos vieno kito stiklo, bet šįkart sveiko taip ir nepavyko rasti. Kaip bebūtų liūdna ar gaila, porą savaičių besišlapinęs dangus pagaliau atsivėrė ir pažeme besiridenanti saulė šią niūrią negyvenvietę nuspalvino žavingu aukso ryžumu.
Kas ieško, tas randa! Taip, nors ir po beveik 10 metų ir kelių nesėkmingų bandymų. Svarbiausia – nepasiduoti ir siekti tikslo. Aplankęs visas Latvijos pakrantės artilerijos baterijas, o išlikusių jų yra net dešimt, niekaip negalėjau rasti vienos vienintelės. Bet štai pagaliau nusišypsojo sėkmė! Apie tai ir papasakosiu. Išsamiai.
Visai atsitiktinai nuošaliame Vilniaus pakraštyje, apsuptame smėlėtų miškų, pastebėjome neįprastą kaimo sodybai vaizdą. Nuojauta neapgavo – vaizdingoje vietoje tarp senos sodybos pastatų Šaltojo karo metu buvo įrengtas, dabar savo paskirties nebeatliekantis, slaptas objektas. Ir tikrai ne toms trims kaimelio melžėjoms pieną šaldyti.
Nu gi ne taip dainavo Mamontovas per paskutinį Foje koncertą! Prieš kiek ten? Dvidešimt metų?! O atrodo gerokai mažiau… Ką jis ten bebūtų dainavęs, tas garvežys visvien dar laukia. Ir vieta jame yra… Laisva. Tik ko jis dabar laukia nelabai aišku – gal jį kas pašlifuos, išdažys ir pastatys prie kokios stoties ar tarpstotės. Aptvers […]
Ką veikti Rygoje, kai laiko šiam nuostabiam įvairialypiam miestui turi tik suskaičiuotas valandas? Be abejo, vienas iš taikinių būtų kažkokia aukštesnė vieta iš kurios galima nužvelgti iki horizonto besidriekiančius kvartalus. O jei nesinori stumdytis tarp kitų vizualinio pasitenkinimo beieškančių turistų, manau, šis architektūros aukštaūgis yra pati tam tinkamiausia vieta. Jokių eilių net blaivaus oro vasarišką […]
Ar galima kilometrais išmatuoti įspūdžius? Ne. Todėl išgirdęs klausimą „Kiek kilometrų nuvažiavote?“, atsakau, kad tai nėra taip svarbu. Kasmetinė, o šiemet jau keturioliktoji septynias dienas trunkanti Lietuvos enduro klubo kelionė aplink Lietuvą bekele yra daugiau nei kilometrai. Tai purvas, ištvermė, draugai ir dar gerokai daugiau!
Keista vadinti fabriku įmonę, kuri ne gamina, o augina ir paruošia sėklas, bet žodžių iš dainos neišimsi. Iki galo neaiški ir fabriko pabaigos istorija. Įmonė bankrutavo, bet ar administratorius iki galo atliko savo darbą?
Kas kaltas, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai dabar yra tokie, kokius matome? Bejausmis verslas? Aplaidumas? Žydai? Nors statyti nepatogiu sovietmečiu, jie daugelio akyse tapo neatsiejamu Vilniaus urbanistinio peizažo elementu. Kviečiu užeiti į vidų ir pasidairyti kur nuvedė nesibaigiantis popieriukų stumdymas šį unikalų architektūros kūrinį.
