Šiais laikais retas kuris nustemba pamatęs žinutę, kad griauna seną, stato naują. Griūvantys dvarai ir kiti paveldo objektai, įsprausti griežtų reikalavimų rėmuose, greičiau nyksta, nei atsiranda galinčių milžiniškais laiko ir finansiniais ištekliais išlaviruoti į šviesų rytojų. Įpratome griauti, ypač tai, kas buvo mūsų tėvų rankomis sukurta okupacijos laikotarpiu, bet vis dar neišmokome saugoti ir kurti. […]

Tai yra reklaminis straipsnis už kurį estų šachtininkai man labai daug sumokėjo. Jei rimtai, dar niekada ir už nei vieną įrašą nesu gavęs jokio atlygio. Šią vietą tikrai rekomenduoju, nors iki jos nusigauti nebuvo lengva – teko nuvažiuoti 900 km ant dviejų ratų ir su minimalia motociklo valdymo patirtimi. Paskutiniai keliasdešimt kilometrų – žliaugiant lietui. […]

Trumpa „Kas Vyksta Kaune“ žinutė apie forte išsiliejusius teršalus priminė, kad ne taip seniai čia lankėmės, o susiklosčiusios aplinkybės ir nugaišę šikšnosparniai leido sudėlioti gan įdomų rašinį apie gyvūnų gelbėtojus ir forto prižiūrėtojus.

Drėgnas 2017 metų antrasis pusmetis ir vėlyva žiema kėsinasi ne tik į Gedimino pilies kalną. Masyvius Liepojos šiaurinius įtvirtinimus, t.y. Pirmąją artilerijos bateriją griauna lietus ir jūra. Permirkęs gruntas ir nerimstanti jūra dar prieš Kalėdas išjudino daugiau nei šimtą metų čia stovinčius monolitinius statinius.

Ką veikia klaipėdiečiai per šių metų Kalėdas? Važiuoja prie jūros paspoksoti į laivą „Ocean Crown“, kuris kūčių išvakarėse atsidūrė kiek arčiau kranto nei norėtų jo kapitonas. Tarp tų laimingų klaipėdiečių – ne taip ir dažnai laivai nepataiko pro uosto vartus – atsidūriau ir aš su savo fotoaparatu.