Vilnius gražus tuo, kad išklydęs iš pagrindinio kelio visada atrasi kažką įdomaus. Štai vieno pramoninio rajono kamputyje radau mažą snaudžiantį seną šilumvežį. Netoliese modernesnį jo brolį garaže remontavę mechanikai mielai papasakojo apie manevrinių šilumvežių mašinistų darbą, aprodė veikiančio lokomotyvo kabiną, parodė kokia svirtis ką daro, pasidalino žiniomis apie techninę lokomotyvų priežiūrą. Dabar galiu drąsiai teigti, kad esant reikalui tokį senučiuką suvaldyčiau.

  Ramiai į jūrą leidžiasi saulė, švelnus brizas iš kopų atpučia vokiško maršo melodiją – Memel-Nord pakrantės artilerijos baterijos įgula vakaroja. Jau vėlu, bet baterijoje istorijos entuziastų įkurtame muziejuje dar sukiojasi ne vienas lankytojas. Tačiau pietiniame baterijos artilerijos bloke tylu, į vidų norinčių patekti reiktų gerai paieškoti. Kodėl? Priežastis paprasta – pusė pietinio bloko susprogdinta. Įlįskim į vidų pasidairyti.

  Juodąja tvirtove žmonėse vadinamą Memel-Nord baterijos ugnies kontrolės punktą žino visi. Mažiau žmonių žino, kad plytinį antstatą ant jo surentė sovietų pasieniečiai, savo brangią „tėvynę“ su visom okupuotom teritorijom apvynioję spygliuota viela. Dar mažiau žmonių žino, kad vokiečiai Klaipėdos gynybai ruošėsi stropiai ir įrengė net septynias stacionasias artilerijos baterijas. Daugelis jų pasiekė mūsų dienas […]

Jei kas paprašytų trimis žodžiais apibūdinti Prancūzijos sostinę, turbūt atsakyčiau: „Nuostabus dvokiatis Paryžius“. Taip sakydamas tikrai nebūčiau grubus, nes tai vienintelis miestas pasaulyje, turintis kanalizacijos tunelių sistemą, kurios bendras ilgis siekia 2100 kilometrų! Važinėjant metro, patekus į kanalizacijos tinklą suvoki, kad po žeme egzistuoja kita – tamsi ir niūri Paryžiaus pusė, savo masteliu nenusileidžianti antžeminiam gatvių labirintui.

Retas kaunietis ar miesto svečias įsivaizduoja kokią dovaną gavo iš carinės Rusijos. Kalbu ne tik apie Laisvės alėją puošiantį tvirtovės įgulos soborą. Ruošiant miestą ilgalaikei gynybai XIX ir XX a. sandūroje Kaune buvo pastatyta galybė įvairios paskirties objektų – fortai, baterijos, slėptuvės, sandėliai, kareivinės, bažnyčios, stotys ir t. t.. Nors tokia dovana dabartinei miesto valdžiai […]

Gal čia Rita kalta, kad žodis slėptuvė skamba kažkaip romantiškai, asociacijos su pica… O ypač, kai pamatai kaip gaminama tikra pica. Šiuo atveju tos romantikos kažkaip nebuvo, nes viską sugadino prie slėptuvės prilipęs neveikiantis viešasis tualetas. Neveikiantis turbūt todėl, kad buvo nemokamas. Nemokami dalykai kapitalizme yra blogis ir juos reikia mažų mažiausiai uždrausti, ką sėkmingai daro […]

Sekmadienio popietę žiemai įnirtingai bekovojant su pavasariu ramiai važinėjome iš vieno sostinės kiemo į kitą, kol visai neplanuotai įriedėjome į daugiau nei milijardą grąžtų per savo istoriją pagaminusios grąžtų gamyklos kiemą. Ta proga nušvito saulė, per skyles ir langus pabiro šviesos spinduliai, o išdraskyti cechai nušvito milijonais atspalvių. Staklių ir įrenginių jau nėra, o patys […]

Jau gerą mėnesį nesidalinau jokiais įspūdžiais, neparodžiau nieko naujo. Priežastis paprasta – beveik visą tą laiką skyriau savo pirmojo dokumentinio filmo montažui. Paaiškinsiu tiksliau, kas daugiau mažiau seka lietuviškas naujienas, turėtų žinoti, kad pernai rugpjūčio 1 d. iš Tiumenės srities į Lietuvą grįžo 2013 metų „Misija Sibiras” ekspedicijos komanda. Be galo džiaugiuosi galėjęs kartu su […]

Jei tiksliau, rusiškai pavadinimas skambėtų «дача Горшкова». Prieš du dešimtmečius buvęs superslaptas objektas, dabar gerokai sunykęs, tačiau vis dar turi savito žavesio. Tai turbūt didžiausias požeminis statinys Liepojoje, ir vienas mano mėgstamiausių.