Estijai priklauso daugiau nei 1500 salų. Antra pagal dydį – Hiiumaa, susiformavo po galingo sprogimo, kurį sukėlė ne amerikiečiai numetę branduolinę bombą, o meteoritas. Tai įvyko senokai, prieš 455 milijonus metų. Savaime aišku, nėra to įvykio nuotraukų, bet šis faktas Hiiumai leidžia vadintis viena seniausių salų pasaulyje. Nors ypatingais gamtos lobiais ir reljefu ji nepasižymi, tačiau būčiau […]

Važiuodamas pro šalį nesitikėjau pamatyti taip išgražėjusių rūmų ir, juo labiau, apžiūrėti jų vidų. Šiuo metu rūmai labai primena Kinder siurprizą – pakuotė daili, bet nežinai ką rasi viduje…

Šį kartą kiek kitokia istorija. Mažumėlę šiurpinanti. Pasakojimas apie tai, kaip atsidūrę koplyčios kriptoje ir ten išvydę buitinių atliekų sąvartyną nusprendėme legaliai jį iškuopti. Viskas atrodo paprasta kaip du kart du ir visai nesudėtinga, jei ne kuklus žodis legaliai, už kurio slypi ilgas raštiškas noro neatlygintinai pagelbėti derinimas, atsakingų įstaigų vangumas ir biurokratinio mechanizmo ydos.

Lietuvos valstybės atkūrimo šventei besiplaikstant sostinės gatvėse išsprūdau į netolimą užmiestį. Apsidairyti kaip sekasi likimo valiai paliktam „Aušveitos“ reabilitacijos centrui, apie kurį rašiau prieš ketverius metus.

Pradėjus domėtis šia vieta išsirutuliojo nemenkas istorinis galvosūkis, o gal net ir visas detektyvas. Sunkiai pasiekiamas ir mažam ratui žinomas objektas. Nenuostabu, kad kažkas ten ir slėpdamas nusikaltimo pėdsakus buvo lavoną įvertęs. Pabandysiu apie viską nuosekliai.